Specialistų teigimu, būdų, kaip gali pasisukti situacija dėl „Brexit“, yra keletas, tačiau tai, kad Lietuva tai pajus – nenuginčijama. JK iš ES išstojus be susitarimo, galimai atsirastų muitų mokesčiai, kurie į JK eksportuojamus ir iš JK į Lietuvą importuojamus produktus pabrangintų apie 10 proc.
Pateikė galimus scenarijus
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius sakė, kad šiuo metu JK išgyvena labai įdomų periodą, kuris, deja, yra labai sunkiai nuspėjamas.
„Balsavimas, kuris įvyko prieš kelias savaites, nuvylė daugelį Europos Sąjungos (ES) šalių. Susitarimas yra išsamus, beveik 600 puslapių. Jis „dengia“ visus klausimus, kurie mums yra svarbūs“, – kalbėjo V.Pranckevičius ir pabrėžė, kad sudaryta sutartis būtų pats geriausias būdas išsiskirti taikiai ir su mažiausiai skausmo.
„Mes nesame palaidoję to susitarimo, tęsiame jo ratifikavimą ir tikimės, kad jis bus ratifikuotas JK“, – pabrėžė EK atstovybės Lietuvoje atstovas.
Jo teigimu, jei JK iš ES išstotų be susitarimo, yra numatytas specialus priemonių paketas, kuris apibrėžia svarbiausius punktus.
„Jei procesas baigtųsi be susitarimo, tam tikros priemonės būtų taikomos ne visose srityse, o tik tose, kur būtina išlaikyti tvarką“, – sakė V.Pranckevičius. Jis teigė, kad tai apima piliečių teises, finansinių paslaugų sektorių, muitus ir t.t.
Pasak EK atstovo Lietuvoje, šiuo metu dėl „Brexit“ galimi keturi scenarijai.
„Pirmasis – tai susitarimas, kurį vis dar galima ratifikuoti. Antras – išėjimas be susitarimo. Kitaip tariant, „no deal'as“ su skaudžiomis pasekmėmis.
Kitos dvi – teisinės. JK gali kreiptis į ES nares dėl derybų pratęsimo, arba jiems reikėtų atšaukti notifikaciją dėl 50 straipsnio galiojimo ir vienašališkai ir sustabdyti „Brexit“ procesą“, – galimus variantus vardino V.Pranckevičius.
Lietuvai teks patuštinti pinginę
Užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius sakė, kad Lietuva JK išstojimui be susitarimo ruošėsi dar praėjusį pavasarį.
„Atvirai sakant, mes praeitą pavasarį pakankamai rimtai kalbėjomės su ministerijomis, kas būtų, jei „Brexit“ įvyktų ne pagal susitarimą. Buvo sutarta, kad kiekviena institucija bus atsakinga už savos ritį, tad turime idėją, kokius teisės aktus reikėtų keisti. Tikimės, kad kovo 1 dieną visi teisės aktai bus paruošti ir pavasarį priimti Seime“, – kalbėjo A.Zananavičius.
Jo teigimu čia svarbiausias klausimas susijęs tiek su mūsų piliečiais JK, tiek su šios šalies gyventojais visoje ES.
„Yra žodiniai patikinimai iš JK valdžios, kad ES piliečiai galės likti. Visi kiti klausimai, susiję su ten dirbusių stažu ir pensijomis, lieka. Mes dar laukiame atsakymų. Faktas, kad interesas susitarti yra iš abiejų pusių“, – kalbėjo jis.
Tiesa, svarbu ir tai, kad britai nustos mokėti pinigus į ES biudžetą, o tai reiškia, kad biudžete atsivers nemaža skylė, kurią reikės uždengti.
„Lietuva tada turėtų primokėti 35 mln. eurų per metus, tačiau tai nėra suma, kuri paveiktų mūsų makroekonominį stabilumą“, – kalbėjo viceministras.
Kirstų verslui ir kainoms
Užsienio reikalų ministerijos išorinių ekonominių santykių departamento direktorė Lina Viltrakienė pabrėžė, kad JK išstojimas iš ES be sutarties smarkiai paveiktų Lietuvos įmones.
„Labiausiai bus paveiktos mažos ir vidutinės įmonės. Išskirtinis poveikis bus toms įmonėms, kurios iki šiol prekiavo tik ES vidaus rinkoje“, – konstatavo ji.
Jei JK iš ES išstos be susitarimo, ne mažiau bėdų kiltų ir dėl atsirasiančių muitų mokesčių.
„Būtų tiesioginis poveikis produktų kainai. Muitai yra dideli. Vidutinis muitas – 5 proc., žemės ūkio – 11 proc.“, – skaičiavo specialistė. Štai medienos gaminiams muitas būtų apie 10 proc., darbužiams – iki 12 proc., trąšoms – iki 6,5 proc., plastikui – 3,5 – 6,5 proc., sausainiams – iki 30 proc.
„Tai abipusiai muitai. Jie taikomi importui iš trečiosios šalies. JK mus informavo, kad jei jie išstoja be susitarimo, jie pradės taikyti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) įpareigotą muitą, kuris šiandien yra toks, kaip ES. Tai reiškia, kad tiek jie muitą taikytų importui į JK, tiek mes tokį pat muitą taikytume iš JK.
Visų produktų, kuriems mes taikome PPO muitą, kainos kiltų“, – patikino L.Varkalienė.
„Taip pat gali keistis tam tikras prekių ženklinimas. Tapus trečiąja šalimi, reikės imortuotojui pasirūpinti visų ženklinimo reikalavimų laikymusi“, – sakė L.Viltrakienė.
Jos teigimu, atsiradus muitams, lietuviškos prekės JK pabrangtų apie 10 proc.
„Žvaigždėms nesusidėliojus, pačiu blogiausiu scenarijumi dėl „Brexit“ Lietuvos BVP galėtų mažėti 0,3 proc.“, – prognozavo ir A.Zananavičius.
Balsuos dėl pakeitimų
Kaip rašė naujienų agentūra ELTA, JK, turinti penktą pagal dydį pasaulio ekonomiką, ES ketina palikti kovo 29 dieną, bet šalies premjerės Theresos May pasitraukimo susitarimas buvo atmestas įstatymų leidėjų, paliekant atvirą netvarkingo „Brexit“ galimybę. Gali nutikti taip, kad JK pasitraukimo iš ES data bus atidėta porai savaičių, kad įstatymų leidėjams būtų suteikta laiko patvirtinti susitarimą.
Antradienį parlamentas balsuos dėl daugelio pakeitimų.
„Galime priimti teisės aktą ir, manau, tai padarysime. Nepaisant visko, mes palaikome labai stiprius ryšius su ES draugais ir kaimynais, tad esu visiškai tikra, kad, jeigu prireiks poros papildomų savaičių, tai bus įmanoma“, – naujienų tarnybai BBC sakė JK Bendruomenių Rūmų lyderė Andrea Leadsom.
Tačiau Th.May biuro atstovė spaudai patikino, kad vyriausybės pozicija nepasikeitė.
„Nesvarstome 50-ojo straipsnio išplėtimo ir esame įsipareigoję daryti viską, ko reikia, kad įstatymų knygos būtų parengtos mūsų pasitraukimui iš ES šių metų kovo 29 dieną“, – sakė atstovė spaudai.
Nežinomybė dėl „Brexit“ be sutarties paskatino kai kurias įmones įspėti apie grėsmes darbo vietoms ir investicijoms Didžiojoje Britanijoje. Dėl to gali sutrikti maisto ir vaistų tiekimas, gamyba ir transportavimas.
