Tokią galimybę užtikrina nuo vasario 1-osios įsigaliosiantis atnaujintas Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“.
Jame nurodyta, kad bendrovės „Kauno energija“ ir kai kurių kitų Lietuvos šilumos tiekimo įmonių centralizuotai tiekiama šiluma pripažįstama daugiausia pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Naujoji reglamento nuostata aktuali naujų pastatų statytojams ir projektuotojams, statantiems A++ energinio naudingumo klasės pastatus.
Sumažino šilumos kainą
Tiek senajame, tiek atnaujintame reglamente nurodyta, kad naujai statomiems ar projektuojamiems pastatams A++ energinio naudingumo klasė suteikiama, jei didžiąją sunaudojamos energijos dalį pastate ar jo dalyje sudarys atsinaujinančių išteklių energija.
Tokią šilumą Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke kaip tik ir tiekia bendrovė „Kauno energija“.
Jau nuo 2015 metų bendrovės tiekiama šiluma daugiausia (apie 80 proc.) yra gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių – biokuro.
Per kelerius pastaruosius metus „Kauno energija“ daug investavo į biokuro naudojimo įrenginius ir tai leido smarkiai atpiginti centralizuotai tiekiamą šilumą.
Nuo 2020 metų visiems naujai projektuojamiems ir statomiems pastatams statybos leidimai bus išduodami tik esant A++ energinio naudingumo klasei.
Pajuto investicijų poveikį
Naujajame reglamente „Kauno energijos“ šilumos gamybos ir tiekimo procesas pripažįstamas vienu mažiausiai aplinką teršiančių energijos gamybos procesų, o bendrovės tiekiama šiluma – atitinkanti naujai statomų ar projektuojamų A++ energinio naudingumo klasės pastatų reikalavimus.
Tai reiškia, kad naujai statomuose ar projektuojamuose A++ energinio naudingumo klasės pastatuose nebereikės įrengti alternatyvių šilumos gamybos šaltinių, pavyzdžiui, geoterminio šildymo arba saulės energiją naudojančių įrenginių.
Dabar projektų plėtotojams nereikės didelių investicijų geoterminiam šildymui, pakaks naudoti šilumą iš centralizuoto šilumos tiekimo tinklo.
Projektuotojų ir nekilnojamojo turto plėtotojų nuomone, tai turėtų būti labai didelis palengvinimas, nes gerokai sumažėja projektavimo užduočių ir nebereikia skirti pinigų papildomiems šilumos gamybos įrenginiams.
Žinomas architektas Gintautas Natkevičius neabejojo, kad tai puikus „Kauno energijos“ pasiekimas, mat naudoti centralizuotai tiekiamą šilumą ir pigu, ir paprasta.
Estijoje – puikus pavyzdys
Kita vertus, šiuolaikiniuose pastatuose patalpas reikia ne tik šildyti, bet ir vėsinti, todėl šiam tikslui išlieka alternatyvių sistemų poreikis.
„Didesnės pasirinkimo galimybės visada padeda pritaikyti pastate geriausią variantą“, – svarstė architektas.
Tuo metu „Kauno energijos“ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka pranešė, kad įmonės planuose jau yra siekis teikti ir vėsinimo paslaugas.
„Šiam tikslui bus naudojama esama infrastruktūra, tačiau reikės ir nemažai investicijų“, – kalbėjo Ū.Staselka.
Pasak jo, „Kauno energijos“ specialistai lankėsi Estijoje, kur apžiūrėjo ir įvertino jau veikiančią vėsinimo sistemą. Ateityje ją ketinama pritaikyti Kaune.
