Sankcijos įsigaliojo lapkričio mėnesį ir Irano naftos tiekimas rinkai, pernai vasarą siekęs 2,3 mln. barelių per dieną, dėl jų sumažėjo maždaug 1,3 mln. barelių per dieną. Tačiau Vašingtonas kai kurioms šalims, įskaitant Indiją ir Pietų Korėją, suteikė išimtis ir šios valstybės iš Irano toliau perka apie 1 mln. barelių per dieną.
Išimčių galiojimas gegužės viduryje pasibaigs ir tuomet, pasak ekspertų, bus įmanomi keli scenarijai.
Pavyzdžiui, JAV administracija gali nesuteikti naujų leidimų importuoti Irano naftą ir tokiu atveju „juodojo aukso“ pasiūla pasaulio rinkoje sumažės 1 mln. barelių per dieną. Arba Vašingtonas gali atšaukti sankcijas ir tuomet pasiūla padidės daugiau kaip 1 mln. barelių per dieną.
„Tai padarys didžiulį poveikį kainoms“, – mano tyrimų bendrovės „Cornerstone Macro“ ekonomistas Janas Stuartas. Atsižvelgiant į tai, kaip pasikeis padėtis, naftos kainos, jo nuomone, gali pašokti arba kristi 15–20 JAV dolerių už barelį.
Ilgesniu laikotarpiu svarbų poveikį naftos rinkai darys ir pasaulio ekonomikos augimo tempas.
„Koks yra pagrindinis klausimas naftos rinkai? Žinoma, kada pasaulio ekonomiką ištiks recesija, – pažymėjo JAV ne pelno organizacijos „Council for Foreign Relations“ ekspertė Amy Myers Jaffe. – Ir būtent „kada“, o ne „jeigu“.“
Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) pirmadienį pabloginus pasaulio ekonomikos augimo 2019 metais prognozę, nuogąstavimai dėl pasaulio ūkio plėtros lėtėjimo dar padidėjo. Naftos gamintojams ypač rūpi ekonomikos augimas Azijoje.
„Per uždaras OPEC+ derybas Vienoje daugiausia dėmesio buvo skirta didėjantiems nuogąstavimams dėl paklausos, visų pirma Azijoje, kur yra jų pagrindiniai vartotojai“, – pareiškė konsultacijų bendrovės „Energy Aspects ekspertai.
