Vokietijoje, Berlyno parodų centre, prasidedanti tarptautinė maisto ir žemės ūkio paroda „Žalioji savaitė“ šiemet – kitokia.
Lietuvos stende nebėra jį puošusio skilandžių medžio. Kaip ir daugybę metų čia gabentų ekologinio Audronės ir Kazio Žilių šeimos ūkio gaminių.
Šįmet – viskas kitaip
2007-ųjų Mis ūkininkaitė Eglė Žilytė laimėtą gražuolės karūną kiekvieną sausį, išsirengdama į Vokietiją, palikdavo namie.
Pernai lietuvių stende ji sukosi su seserimi, o anksčiau – kartu su mama Audrone Žiliene. Tačiau šįkart ekologijai prijaučianti šeima liko namie.
„Buvome pasirengę, prikimšome skilandžių. Bet viską sumaišė kiaulių maras.
Mūsų ūkis, esantis Raseinių rajone, Algimantų kaime, pateko į apsaugos zoną. O iš tokių esą nebegalima į parodą vežtis kiaulienos gaminių.
Vis dar abejoju, ar tai tiesa. Juk pernai spalį buvome viename iš ES renginių Vokietijoje, kur mūsų skilandžiai buvo puikiai įvertinti“, – kartėlio neslėpė A.Žilienė.
Pasak Žemės ūkio ministerijos atstovo Martyno Žilionio, tokia organizatorių valia – parodoje negali būti jokių kiaulienos gaminių bei produktų, kuriuose yra šios mėsos. Juo labiau jeigu kiaulės auginamos ūkiuose, kurie patenka į afrikinio maro apsaugos zonas.
„Mums buvo siūloma į parodą vežtis tik jautienos gaminius, bet juk skilandžiai ir buvo pats įdomumas. Jais nukabinėtas medis buvo lietuviška simbolika, visiems lankytojams tai labai patiko. Neatsikratau minties, kad daug čia politikos, interesų.
Turėjome parodoje nuolatinių klientų, prekiauti sekdavosi neblogai. Bet ne prekyba buvo svarbiausia, o Lietuvos įvaizdis. Juk tai – ekologiški gaminiai, paženklinti dar ir geografinės nuorodos, ir tautinio paveldo ženklais“, – kalbėjo A.Žilienė.
Maras jaukia planus
„Paroda „Žalioji savaitė“ yra labiau politinio pobūdžio, ten vyksta daug tarpvalsybinių susitikimų. Bet kasmet į ją savo gaminių veždavome ir mes, verslininkai.
Atskirą savo stendą buvome įrengę tik pirmoje parodoje prieš penkiolika metų. Vėliau to nebedarėme, nes kartu su kitais perdirbėjais turėdavome nedidelį vitrininį šaldytuvą.
Tačiau šiais metais nutarėme padaryti pertrauką – nedalyvaujame“, – sakė Krekenavos agrofirmos generalinis direktorius Linas Grikšas.
Įmonė priėmė spendimą pačiu laiku – anksčiau, nei pasivijo parodos organizatorių griežtas draudimas kiaulienai. Taigi parodoje nebeliko ir vitrinos su įvairių įmonių lietuviškos mėsos gaminiais.
Laukia derybos su lenkais
Berlyne afrikinis kiaulių maras rūpės ir politikams. Čia vyks Lietuvos ir Lenkijos žemės ūkio ministrų Giedriaus Surplio ir Jano Krzysztofo Ardanowskio susitikimas.
Juodu, dalyvaujant ir ES komisarui Vyteniui Andriukaičiui, pamėgins spręsti kiaulių ir kiaulienos dvišalės prekybos klausimus.
Pernai gruodį Lenkija uždraudė iš Lietuvos importuoti kiaulieną ir kiaules, kurios auginamos antrojoje afrikinio kiaulių maro zonoje – ten, kur yra kritusių nuo maro šernų.
Kai kurie ūkininkai ragina atsakyti lenkams tuo pačiu, tačiau kol kas tokių sprendimų nepriimta.
Šiuo metu afrikinis kiaulių maras yra išplitęs Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Moldovoje, Rumunijoje, Čekijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Vengrijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Italijos saloje Sardinijoje, Belgijoje, Bulgarijoje.
Dalyvių iš Lietuvos šįmet gerokai mažiau
Parodoje šiais metais – kuklesnis dalyvių skaičius. Pernai stende išsiteko ir Radviliškių kaimo, ir „Saimetos“ duonos kepėjai. Tačiau šįmet liko tik radviliškiečiai.
Pasak kepyklos „Saimeta“ įkūrėjos ir vadovės Vitos Stankevičienės, pernykštė patirtis liudija, kad sunku greta išsitekti dviem duonos kepėjams.
„Nutariau šiemet į ją nebevažiuoti. Juo labiau kad pernai man buvo siūloma apskritai nebesivežti duonos, tik saldžiuosius kepinius. Bet kaip aš be duonos? Juk tai man – svarbiausia“, – sakė V.Stankevičienė. Jos kepta duona Žemės ūkio ministerija paprastai apdovanodavo „Žaliosios savaitės“ šeimininkus – Vokietijos valdžios atstovus.
Iš parodos nepasitraukė nuo 2016-ųjų joje dalyvaujantis bitininkas iš Kėdainių rajono Erikas Augustinavičius, įmonės „Šušvės midus“ vadovas. Kaimo turizmo sodybą turinti jo šeima 2015 metais gavo sertifikatą ir pradėjo prekiauti midumi, pagamintu pagal 200 metų senumo receptus.
„Šis gėrimas vokiečiams – egzotika. Nors vokiečiai ir patys daro midų, turi keletą smulkių gamyklėlių, į Lietuvos stendą jie ateina ir dėl mūsiškio“, – sakė E.Augustinavičius.
Elektrinę krosnį į Berlyną atsigabeno Laimutė Sadauskienė. Ji kasmet čia pat, vietoje, kepa šakočius, taip versdama aplink grūstis minias parodos lankytojų. Pasak L.Sadauskienės, lankytojai būtent dėl šių kepinių specialiai susiranda lietuvių stendą.
