Nuo šių metų centralizuotai tiekiama šiluma superkama aukcionuose. Negana to, tiek šilumos tiekėjai (iš esmės tai savivaldybių valdomos įmonės), tiek nepriklausomi jos gamintojai privalo į siūlomą kainą įskaičiuoti visas išlaidas, nors anksčiau pirmieji kai kurių sąnaudų neįtraukdavo.
Pirmiausia privaloma supirkti šilumą iš tų, kurie siūlo mažiausią kainą.
Šildymo sezono metu tai mažiau svarbu, nes superkama iš esmės visa pagaminta šiluma, tačiau atėjus pavasariui konkurencija gali būti labai aštri.
Skirtumai – nemenki
Aukcionų rezultatai parodė, kad nepriklausomi gamintojai gali pasiūlyti kur kas pigesnės šilumos.
Antai sostinėje „Vilniaus baldų“ siūloma kaina sausiui siekė 3,42, vasariui – 3,4 cento už kilovatvalandę.
Vilniaus šilumos tinklų kaina atitinkamai siekė 3, 6 ir 3,58 ct/kWh.
Kaune sausio aukcione pigiausią šilumą pasiūlė „Danpower Baltic Taika“ elektrinė (3,25 ct/kWh), vasario – „Kauno energijos“ Petrašiūnų elektrinė (3,15 ct/kWh). Aukščiausia buvo „Kauno energijos“ dviejų padalinių kaina (atitinkamai 4,21 ir 4,1 ct/kWh).
Uostamiestyje brangiausią šilumą siūlė „Klaipėdos energija“ (sausiui – 4,26, vasariui – 4,33 ct/kWh), pigiausią – „Miesto energija“ (atitinkamai 2,8 ir 2,85 ct/kWh).
Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius feisbuke pasidalijo skaičiavimais, kad vien Kauno vartotojai per sausį turėtų sutaupyti apie 1,4 mln. eurų, nors tokiu metu šilumos poreikis būna didžiausias ir reikia kone visų esamų įrenginių jam patenkinti.
Tiekėjai – nepatenkinti
Bet tokie aukcionai, nors prasidėjo tik praėjusių metų pabaigoje, jau seniai piktina šilumos tiekimo įmones.
Dar daugiau nei prieš metus jų atstovai aiškino, kad dėl naujos tvarkos miestuose, kuriuose veikia nepriklausomi gamintojai, šilumos gamybos sąnaudos išaugs šimtais tūkstančių eurų, o už tai turės sumokėti vartotojai.
Todėl Seime po pateikimo jau įregistruota įstatymo pataisa, pagal kurią atsirastų dar viena bendrovių kategorija – vadinamieji būtinieji šilumos gamintojai. Iš jų šiluma būtų superkama metiniuose aukcionuose, o tokioms įmonėms būtų padengiamos turto nusidėvėjimo sąnaudos ir užtikrinama „protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža“.
Tokiuose aukcionuose galbūt galėtų dalyvauti ir nepriklausomi gamintojai, tačiau jų laimėtojams pajamos būtų užtikrinamos pagal turimą įrenginių galią, o daugiausia tokių valdo šilumos tiekimo įmonės. Ir tiktai mėnesiniuose aukcionuose būtų varžomasi įtraukus kuro kainą ir kitas sąnaudas.
Netgi ir parlamente nebuvo paslaptis, kad tokius pakeitimus pasiūlė dabartine tvarka nepatenkinti šilumos tiekėjai.
„Jei Seimas tokį įstatymą priims, pašalins visas problemas, kurios kyla dabar.
Pataisų esmė – kad visi, kurie ateina į šią rinką, veiktų vienodomis sąlygomis.
Dabar vyksta kažkokia laukinė konkurencija“, – piktinosi Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Kainos smarkiai išaugtų?
Priėmus siūlomas pataisas nepriklausomi gamintojai iš esmės taptų reguliuojami.
Verslo konsultacijų bendrovės „PwC“ atlikta studija parodė, kad tokiu atveju sostinėje vidutinė šilumos kaina pakiltų 2 proc., Kaune – 14 proc., o Klaipėdoje – net 19 proc.
Konsultantai apskaičiavo, kad nuo 2015 metų dėl nepriklausomų gamintojų veiklos Vilniuje sutaupyta 2,7 mln., Klaipėdoje – 11,4 mln., Kaune – 15,5 mln. eurų.
Pasak Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos vadovo Vytauto Kisieliaus, dabar laimi tie, kurie pasiūlo mažiausią kainą, todėl vartotojai sumoka tiktai už pačius efektyviausius, realiai šilumą gaminančius įrenginius.
Tuo metu šilumos tiekėjai baiminasi konkurencijos, nes pralaimėję aukcionus kitiems gamintojams rizikuoja negauti pajamų, kurios iki šiol būdavo užtikrintos, nesvarbu, jų veikla efektyvi ar ne.
„Stumiamas įstatymo pakeitimas iš principo naikintų konkurenciją ir suteiktų galimybę šilumos tiekėjams susigrąžinti anksčiau turėtas privilegijas. Tai nepanašu į vartotojų interesų gynimą, tiesiog taip siekiama bet kokia kaina užsitikrinti stabilų finansavimą ir patogų šilumos tiekimo bendrovių gyvenimą.
Įstatymo pakeitimai iš esmės reikštų, kad vartotojai bus priversti mokėti už visus gamybos įrenginius, nesvarbu, ar jie tam tikrą mėnesį veikė, ar ne“, – sakė V.Kisielius.
Asociacijos vadovas sutiko, kad dabartinė tvarka nepatogi šilumos tiekimo bendrovėms, nes nuo praėjusių metų gruodžio visi rinkos dalyviai šilumos aukcionuose turi vienodomis sąlygomis varžytis dėl gamybos apimties.
Sulaukė rimto įspėjimo
Tačiau šilumininkų laukiami pakeitimai parlamente, atrodo, nepraslys kaip per sviestą. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas Šilumos ūkio įstatymo pataisoms turėjo priekaištų dėl loginių ryšių stokos ir pareiškė, kad joms būtina Vyriausybės nuomonė.
Kur kas griežčiau šį projektą įvertino Konkurencijos taryba.
Jos nuomone, pataisų rengėjai nepaaiškino, kodėl numatyta vienai grupei palankesnių veikimo sąlygų sistema, taip pat neįvertino, kokį poveikį įstatymas turėtų rinkai ir jos dalyviams.
„Siūlomais pakeitimais gali būti sukurtos skirtingos konkurencijos sąlygos šilumos gamybos rinkoje vienus subjektus privilegijuojant, o kitus diskriminuojant“, – teigiama Konkurencijos tarybos pirmininko Šarūno Keserausko pasirašytame rašte.
Siūlo nesiversti per galvą
Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys neslėpė, kad yra interesų grupės, kurios turi labai skirtingas nuomones.
„Šilumos tiekėjai teigia, kad dabar veikiantis modelis nebus naudingas ilgesniu laikotarpiu.
Taip, jis yra unikalus, nepatikrintas kitose šalyse. Tačiau dėl tokios tvarkos su visais diskutavome daugiau nei porą metų.
Šiuo metu tikrai negalima teigti, kad dabartinė aukcionų tvarka pasiteisino arba ne.
Galima diskutuoti dėl pataisų, tačiau reikia sulaukti bent pusės šildymo sezono rezultatų, kad matytume, kaip viskas klostosi. Panašiai mano ir Energetikos ministerijos, ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovai, kai tenka su jais bendrauti.
Be to, pataisas parengę parlamentarai neslepia, kad jas reikia tobulinti.
Tai yra tik štrichai, o viskas turi būti numatyta poįstatyminiuose aktuose“, – „Lietuvos rytui“ aiškino komisijos vadovas.
Prognozuoto kainų šuolio kol kas nematyti
Nors rudens pradžioje buvo įspėjimų, kad centralizuotai tiekiama šiluma gali pabrangti kone penktadaliu, kol kas taip nenutiko.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, šį mėnesį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina yra 5,50 ct/kWh (be pridėtinės vertės mokesčio). Palyginti su gruodžiu, ji pakilo 2,42 proc., o per metus (nuo 2018-ųjų sausio) – 5,97 proc.
Palyginti su gruodžio mėnesiu, sausį „Kauno energijos“ aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina padidėjo 11,84 proc. (per metus sumažėjo 3,35 proc.), „Šiaulių energijos“ – 3,8 proc. (per metus išaugo 12,59 proc.).
„Panevėžio energijos“ aptarnaujamiems klientams sausį šilumos kaina didėjo 2,65 proc. (per metus – 10,65 proc.), Vilniaus šilumos tinklų – 0,99 proc. (10,15 proc.), „Klaipėdos energijos“ – 0,18 proc. (3,24 proc.).
Biokuras pastaruoju metu pradėjo pigti
Pernai spalį biokuro kaina buvo pašokusi ir gerokai viršijo 200 eurų už toną naftos ekvivalento (tne). Dabar „Baltpoll Wood Chips Spot Lithuania“ indekso vertė nukrito iki 184,92 Eur/tne (prieš metus žiemos sezono metu buvo 192,14 Eur/tne).
„Užpernai dėl lietingų metų šildymo sezono pirmoje pusėje buvo neįmanoma įvažiuoti į miškus. Kaina iškart šoktelėjo apie 15 proc. Šį šildymo sezoną padėtis yra visiškai kitokia, sąlygos biokurui ruošti ganėtinai geros, veikla miškuose neribojama. Taigi kainos ėmė leistis, nes yra didelė biokuro pasiūla“, – aiškino energijos išteklių biržos operatoriaus „Baltpool“ generalinis direktorius Andrius Smaliukas.
Anot jo, šių metų žiemos sezonu išryškėjo gana įdomi tendencija – per 5 metus pirmą kartą žiemos biokuro kaina yra tokia pat kaip vasarą.
„Tai, žinoma, atsilieps šildymo kainai, bet labai priklauso nuo kiekvieno biokuro pirkėjo. Tarkim, tie šilumos tinklai, kurie surizikavo ir nesudarė ilgalaikių sandorių rugsėjį, šiuo metu perka kurą pagal trumpalaikius sandorius, kurių kaina palyginti nedidelė. Šiais metais kaip niekada buvo svarbi pirkimo strategija. Kelerių metų duomenys rodo, kad geriausią biokuro įsigijimo kainų vidurkį pasiekia tie, kurie diversifikuoja tiekimą tiek ilgalaikiais, tiek trumpalaikiais sandoriais“, – teigė A.Smaliukas.
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas ir valdybos pirmininkas Virginijus Ramanauskas tvirtino, kad tokie svyravimai nėra neįprasti. Tačiau kad ir kokie jie būtų, kol kas pigesnio kuro šilumai gaminti nėra. (ELTA)
