Visgi situacija nėra tokia vienareikšmiška.
„Lietuvos verslas vis aktyviau dirba su Kinijos įmonėmis. Ir įmonių, ir valstybės lygiu dedamos nemažos pastangos atverti šią milžinišką rinką lietuviškoms prekėms, – pasakoja tarptautinės bendrovės „Creditreform Lietuva“, vertinančios įmonių kreditingumą, direktorius Saulius Žilinskas, – Statistikos departamento duomenimis, jei per 2017 m. į Kiniją lietuviai eksportavo prekių už 179,1 mln. eurų, tai per dešimt 2018 m. mėnesių eksportas siekė 158 mln. eurų. Tiesa, kiniškų prekių importas į Lietuvą per tą patį laikotarpį eksportą viršijo daugiau kaip puspenkto karto (718,6 mln. eurų). Auga ir tiesioginės Lietuvos verslo investicijos Kinijoje. Jei 2015 m. pabaigoje jos sudarė 11,19 mln. EUR, tai 2017 m. – jau 43,49 mln. eurų.“
Bankrotų daugėja
Tikriausiai ne vieną Lietuvos verslininką, dirbantį su Kinija, paskutiniu metu neramina blogėjanti šios šalies ūkio padėtis, kurią lyg ir patvirtintų augantys Kinijos įmonių bankrotų skaičiai. Per pirmą 2018 m. pusmetį bankrutuojančiomis pasiskelbė 6 932 kinų įmonės, kai per visus 2017 m. tokių buvo 10 195, o 2016 m. – 4 081.
Tačiau Kinijos verslo ekspertas Wiliamas Bastiaanas, dirbantis su „Creditreform International“, verslo bankrotų skaičiaus augimo kol kas nelaiko reikšmingu Kinijos ekonomikos rodikliu.
„Šioje šalyje registruota per 80 mln. įmonių, tad keli ar net keliolika tūkstančių bankrotų atrodo itin kukliai. Iš kitos pusės, kinai nemato nieko bloga imti ir restruktūrizuoti savo veiklą: seną įmonę ar įmonių grupės dalį palikti likimo valiai, o jos vietoje įkurti naują – be neigiamos „uodegos“.
Būtina atsižvelgti ir į kitokį nei Europoje verslininkų mentalitetą, taip pat didelę valdžios įtaką verslui. Tad oficialiai veikiančių, o realiai mirusių kompanijų tarp minėtų 80 mln. yra tikrai milijonai. Todėl tiesiog būtina prieš užmezgant verslo santykius išsiaiškinti, su kokia įmone turite reikalų,“ – pataria W.Bastiaanas.
Nereikėtų pamiršti ir to, kad „šiuolaikinė“ Kinijos verslo teisė pradėta faktiškai nuo aštuntojo dešimtmečio, o modernus bankroto įstatymas priimtas tik 2006-aisiais, tad kol kas verslo veiklos reglamentavimo sistemoje dar daug spragų, kurios lopomos, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi.
Be kita ko, anot Kinijos Nacionalinės vystymo ir reformų komisijos, dėl gerokai ūgtelėjusios bankrotų statistikos didelė dalis kaltės tenka jos pradėtai „įmonių-zombių“ uždarymo ar prijungimo prie stipresnių ūkio subjektų programai. Būtent taip vadinamos leisgyvės valstybinio kapitalo įmonės, kurių gyvybę jau kuris laikas palaiko tik valstybės skiriamos dotacijos, valstybinių bankų kreditai ir kitokia pagalba.
Kare kenčia maži
Didžiausią dabar vykstančio Kinijos-JAV prekybos karo įtaką, anot eksperto, patirs vidutinės ir mažos Kinijos įmonės, turėjusios glaudžių verslo ryšių su didžiausia Kinijos eksporto rinka. Didžiosios Kinijos kompanijos sėkmingai tvarkosi su šia problema kurdamos dukterines įmones už Kinijos ribų ir eksportuodamas į JAV iš ten.
„Lietuvos verslo partneriai Kinijoje – daugiausiai smulkūs ir vidutiniai ūkio subjektai, – pastebi Saulius Žilinskas, – tiesa, patys lietuviai neretai mano dirbantys su didelėmis kompanijomis, tačiau iš tikro Kinijos įmonių klasifikacija pagal dydį (šalia apyvartos ir turto) gerokai skiriasi nuo priimtos Europos Sąjungoje. Štai, pavyzdžiui, Kinijos transporto sektoriuje maža įmone laikoma ta, kurioje dirba iki 500 darbuotojų, o statybų srityje mažos įmonės gali turėti iki 600 dirbančiųjų. Lietuvoje mažomis vadinamos tos įmonės, kurios įdarbina iki 50, o vidutinėmis, kuriose triūsia iki 250 žmonių.“
Informacijos trūksta
Dar viena nemaža Kinijos problema – informacijos apie įmones trūkumas. Būtent patikimos statistikos deficitas neretai pakiša koją vertinant Kinijos įmonių ekonominę būklę. Jei nemažai Kinijos verslo gigantų yra listinguojami tarptautinėse biržose ir pateikia gana daug informacijos apie save, tai apie smulkius ir vidutinius Kinijos verslus išsamios ir aktualios informacijos gali pasiūlyti ne tiek daug tarptautinių verslo informacijos tiekėjų.
Dar mažiau jų sėkmingai tvarkosi su specifine Azijos šalims būdinga problema: kompanijų pavadinimai registracijos dokumentuose nurodomi hieroglifais, kurie į vakariečiams suprantamos abėcėlės raides verčiami (transkribuojami) nesilaikant griežtų taisyklių, todėl vienos ir tos pačios kinų įmonės pavadinimas gali vienaip skambėti jos pačios laiškuose vakarų partneriui ir kiek kitaip Kinijos verslo subjektų duomenų bazėje.
Kada verta suklusti
Ketinantiems artimiausiu metu megzti verslo santykius su Kinija ar čia jau kurį laiką dirbantiems verta nuodugniau pasidomėti partneriais, jei jie užsiima statyba, statybinėmis medžiagomis, metalais, popieriumi, tekstile ar teikia paslaugas. Dangus niaukstosi ir elektronikos, mašinų bei inžinerijos, vartojimo prekių, chemijos, automobilių prekių gamybos sektoriuose. Kinijos Nacionalinės vystymo ir reformų komisijos duomenimis, šalies įmonės kol kas gausiausiai bankrutuoja Kinijos Guangdžou, Nankino ir Hangdžou provincijose.
