Pasak V. Kisieliaus, įstatymo pataisų siekia šilumos tiekimo bendrovės, o parlamentarai dėl jų registravimo balsuos jau šį šeštadienį.
Asociacijos prezidentas sako, kad pakeitimais siūloma panaikinti vartotojams naudingą šilumos gamintojų varžymąsi, juos visus tiesiog sureguliuojant. Tačiau, anot jo, projekto rengėjai nepateikia jokių skaičiavimų, kaip tai atsilieptų šilumos kainoms, konkurencinei aplinkai ir jau įgyvendintoms investicijoms.
„Panašu, kad, prisidengiant skambiais šūkiais, be jokio ekonominio įvertinimo, Seimo nariams ir visiems šilumos vartotojams tiesiog norima „pakišti kiaulę“. Šilumos tiekėjai siekia, kad neliktų konkurencijos, o gyventojams nuolatos tektų padenginėti visų šilumos gamintojų – tiek viešų, tiek privačių – sąnaudas, nepaisant to, ar šie tam tikrą mėnesį vykdė veiklą, ar ne“, – pranešime žiniasklaidai teigia V. Kisielius.
Jis pažymi, kad verslo konsultacijų bendrovės „PwC“ skaičiavimais, tokie šilumos tiekimo bendrovių siekiami įstatymo pakeitimai padidintų šilumos kainas Klaipėdos gyventojams vidutiniškai 19 proc., Kauno – maždaug 14 proc., o Vilniaus – apie 2 proc.
„Siūlomi pakeitimai yra ne kas kita, kaip bandymas išvengti konkurencijos ir pakeisti Kainų komisijos priimtą šilumos supirkimo tvarką. Pagal naująją supirkimo tvarką įvykę šilumos aukcionai aiškiai parodė, kad nepriklausomų gamintojų valdomi įrenginiai yra efektyvesni ir gali pasiūlyti mažesnes kainas. Šilumos tiekėjai, matydami, kad neteks pajamų, siekia jas užsitikrinti vartotojų sąskaita“, – sako V. Kisielius.
Šilumos gamintojų sureguliavimas, pasak V. Kisieliaus, negarantuos mažiausių kainų. Kaip pavyzdį jis pateikia Elektrėnus, kur praktiškai visą šilumą gamina viena reguliuojama, nepriklausoma šilumos gamybos įmonė.
„Palyginę 2014-2018 m. vidutines šilumos gamybos kainas Elektrėnuose su miestais, kuriuose veikia konkurencija, matome, kad Vilniuje jos buvo 14 proc., Kaune – 36 proc., o Klaipėdoje – net 39 proc. mažesnės“, – teigia V. Kisielius.
Pasak jo, šilumos tiekėjų Seimui pateiktas įstatymo pakeitimo projektas panaikins konkurencijos kuriamą naudą.
„Jei Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nebūtų biokuro katilinių konkurencijos ir veiktų vien savivaldybių šilumos tiekimo įmonės, šių miestų gyventojai už šildymą mokėtų gerokai daugiau“, – sako V. Kisielius.
Remiantis „PwC“ atlikta studija, trijų didžiausių Lietuvos miestų gyventojai nuo 2015 m. dėl nepriklausomų šilumos gamintojų veiklos ir konkurencijos, mažiau mokėdami už šildymą, sutaupė beveik 30 mln. eurų.
Anot „PwC“ vyr. konsultanto Andriaus Balsio, nuo 2015-ųjų konkurencija Kaune gyventojams už šildymą leido sutaupyti 15,5 mln., Klaipėdoje – 11,4 mln., o Vilniuje – 2,7 mln. eurų.
„Tikimės, kad Seimo nariai atsižvelgs į mūsų pateiktus argumentus ir užkirs kelią pataisoms, kurios yra naudingos išskirtinai šilumos tiekimo įmonėms, o ne vartotojams“, – teigia V. Kisielius.
