Ką tik pasibaigę metai kavos rinkai buvo gausūs įvykių. Pažangių idėjų ir inovacijų lyderiai — „Starbucks“, „Costa“, „McDonald`s“ — stengėsi patenkinti progresyviosios tūkstantmečio kartos, kurios atstovai 2020 m. sudarys iki 50 proc. darbo jėgos pasaulyje, poreikius. Jau dabar 44 proc. kavos paklausos JAV tenka tūkstantmečio kartai.
Tai verčia kompanijas sekti technologijų madas ir kurti mobiliąsias aplikacijas, apgalvoti kavos pristatymo paslaugą, atidaryti savitarnos taškus ir panašiai.
Be viso to kavos rinkos dalyviai vis daugiau dėmesio skiria Azijai. „Coca-Cola“ už 5,1 mlrd. JAV dolerių nusipirko kavos tinklą „Costa Coffee“. Šia kryptimi juda ir „Starbucks“ bei „McDonald`s“.
Dar viena didelė, tiesa, kol kas tik auganti rinka – Rusija, kur naujos kavinės atidaromos kasdien. Skaičiuojama, kad šioje šalyje jau dabar yra 4,4 tūkst. kavinių.
Megapolių gyventojai mėgsta kavą išsinešti, o klasikinių kavinių su pasisėdėti skirtomis vietomis, mažėja. Sparčiausias kavinių plėtimasis stebimas Rusijos regionuose, į kuriuos nusitaikę stambūs tinklai: „Coffee Like“, „Cofix“, „Pravda kofe“, „Dablbi“. Didžioji dalis taškų atidaromi franšizės pagrindu.
Plėtra į naujas teritorijas
Tradiciškai arbatos šalimi buvusi Kinija tampa kur kas perspektyvesne rinka kavos gamintojams ir tarptautiniams kavos tinklams, mat kavos vartojimas Kinijoje kyla dideliu tempu, rašo forbes.ru.
Skaičiuojama, kad kavos rinka Kinijoje kasmet išauga po 5-7 proc., o 2020 m. ji bus vertinama 12 mlrd. JAV dolerių. Šioje šalyje esančių kavinių pelno augimas kone dusyk viršija tokį patį rodiklį JAV.
Tarptautiniai kavinių tinklai, tokie kaip „Starbucks“, Kinijoje intensyviai plečiasi: pernai, 2018-aisiais, kompanija kavinių tinklą Kinijoje patrigubino iki 3,3 tūkst., o gruodį atidarė didžiausią erdvę Šanchajuje „Starbucks Reverse Roastery“.
Galima paskaičiuoti ir kitaip: kas 15 valandų „Starbucks“ Kinijoje atidaro po kavinę. Be to, netaupo ir informacinių technologijų integracijai. Pavyzdžiui, kartu su „Alibaba“ kompanija pasiūlė kavos pristatymo paslaugą per programėlę Ele.me ir įkūrė bendrą virtualią parduotuvę, kurioje galima įsigyti gėrimų, pupelių ir suvenyrų.
Tačiau vietos žaidėjai nenusiteikę tokiems milžinams lengvai užleisti rinkos. To pavyzdys – vietos kavinių tinklas „Luckin Coffee“, pradėjęs veikti tik 2018-ųjų sausį, bet jau turintis 1,5 tūkst. kavinių 21-ame Kinijos mieste. Kainos šiame tinkle 30 proc. mažesnės nei „Starbucks“.
Rudens pabaigoje „Luckin Coffee“, pasiekusi 2 mlrd. JAV dolerių kapitalizaciją, tapo vienaragiu. Nedidelės paprasto dizaino kavinės su elniu logotipe užtvindė prekybos centrus, verslo kvartalus, o reklamuoti „Luckin Coffee“ prikalbino Kinijos žvaigždes.
Veža į namus
Šiandien kiekvienas megapolio gyventojas savo išmaniajame telefone turi bent vieną maisto pristatymo aplikaciją. Kavos rinka savo klientams tokią paslaugą pasiūlė tik neseniai. Ilgą laiką ieškota rakto, kaip atgabenti kavą, kad ji neprarastų visų savo skoninių savybių.
Kinijoje „Starbucks“ sumanė vandeniui atsparius dangtelius, hermetines pakavimo plombas, izoliuotus gabenimo konteinerius ir ištobulino užsakymų logistikos algoritmus, o išgrynintas pristatymo subtilybes perduoda savo kurjeriams.
Šiandien „Starbucks“ kavą į namus pristato užsakymą pateikus per aplikaciją „UBER Eats“ JAV ir Japonijoje, o „McDonalds“ tą patį daro Šanchajuje (Kinija) per „WeChat“.
Vietoj biuro – į kavinę
„Starbucks“ užsimojusi ne tik plėstis į naujas teritorijas, bet ir į naujas nišas. Pavyzdžiui, pernai kompanija su projektu „Starbucks Reserve Roasteries“ įėjo į darbo erdvių rinką, pasiūlydama erdvę darbui, susitikimams, poilsiui.
Jei anksčiau kompanijai reikėdavo gauti sutikimą atidaryti kavinę darbo erdvės zonoje, tai šiandien „Starbucks“ pati siūlo tokias patalpas. Tikėtina, kad netrukus
„Starbucks“ atims dalį darbo erdvės rinkos net ir iš bendradarbystės erdvių operatorės „WeWork“.
„Starbucks Reserve Roasteries“ jau veikia Sietle (JAV), Šanchajuje, o neseniai po pirmąją tokią kavinę atidarė Milane (Italija) ir Niujorke (JAV). Pagal „Starbucks Reserve Roasteries“ koncepciją, 2 tūkst. kv. metrų plote stovi prekystaliai, baras, užkandinė, įrengtos erdvės darbui ir bendravimui. Pastebėta, kad žmonės „Reserve Roasteries“ praleidžia keturiskart daugiau laiko nei įprastose „Starbucks“ kavinėse.
Kava iš savitarnos
2018 m. San Fransiske (JAV) ir Tokijuje (Japonija) kavą virė baristos robotai. Japonijoje tokių kavinių veikia jau visas nedidukas tinklas. Vidutiniškai toks robotas kainuoja apie 20 tūkst. JAV dolerių, todėl kompanijos neskuba į juos investuoti.
O štai perėjimas prie savitarnos – visiškai realus. Visame pasaulyje plinta „Starbucks On The Go“ ir „Costa Express“. Tai – automatizuotos kavinės be baristos. Tokių taškų privalumas – greitis, todėl klientai sutaupo laiko.
Kurtieji baristos
Pernai Vašingtone (JAV) „Starbucks“ atidarė kavinę, kurioje dirba kurtieji ir prastai girdintys baristos. Meksike (Meksika) į tinklo kavinę dirbti priimami asmenys, kuriems 50-65 metai.
Madinga ne tik būti socialiai atsakingu, bet ir besirūpinančiu ekologija. Jungtinių Tautų Organizacija skaičiuoja, kad kasmet į vandenyną patenka apie 13 mln. tonų plastiko atliekų. „MсDonald's“, „Starbucks“, „Costa Coffee“ ir kitos kompanijos, kovodamos su šia problema, atsisako plastikinių puodelių. Vietoj to renkasi perdirbamą tarą ar ragina klientus kavą gerti iš daugkartinių puodelių.
