Štai prieš kurį laiką SAM paviešino sąrašą vaistų, kuriuos įtraukė į kompensuojamus 2019 metais. Tada paviešintas sąrašas susilaukė daug dėmesio, mat į ministeriją skubiai atvyko vienos didžiausių vietinės vaistų gamintojos, firmos „Adamed“ vicedirektorė Malgorzata Adamkiewicz.
Atvykusi ji pareikalavo, kad į sąrašą atgal būtų įtraukti keturiolika „Adamed“ gaminamų vaistų, kurie buvo išbraukti dėl atsisakymo sumažinti jų kainą.
Po keletos dienų ministerija paviešino naują sąrašą, į kurį išbrauktieji „Adamed“ vaistai vėl buvo įtraukti, nors jų kaina buvo sumažinta tik mikroskopiškai – nuo vieno iki keliolikos grošų.
Kai internete pasirodė papildytas kompensuojamų vaistų sąrašas, ministerijos vadovai jau puotavo „Adamed“ savininkams priklausančiame prabangiame viešbutyje „Narvil“. Puikia virtuve, gamta ir SPA procedūromis garsėjančiame viešbutyje viešėjo ministras Lukaszas Szumowskis, už kompensuojamų vaistų sąrašo sudarymą atsakingas viceministras Martynas Czechas, sanitarinės inspekcijos vadovas Jaroslawas Pinkas ir jų pavaldiniai.
Žurnalistams susidomėjus tokiu sutapimu, SAM atstovas spaudai Krzystofas Jakubiakas pareiškė, jog ministerija nesidomėjo tuo, kas yra viešbučio savininkai. Be to, buvo teisinamasi, kad pasibuvimas viešbutyje buvo darbinis, skirtas aptarti planus kitiems metams.
Dienrašis „Gazeta Wyborcza“ minėtą SAM vadovų poilsį „Adamed“ savininkų viešbutyje pavadino skandalingu. Dienraščiui kilo įtarimų, jog vaistų kompensavimo politikoje lemiamą balsą turi ne SAM vadovybė, o didieji farmacijos koncernai.
Panašius kaltinimus išreiškė dienraštis „Fakt“, sugebėjęs gauti ir paviešinti Valstybino sveikatos fondo (VSF) direktoriaus Andrzejaus Jacynos nusiųstą skundą SAM, kuriame teigė, jog dėl netinkamos vaistų kainų politikos valstybė praranda šimtus milijonų.
Dienraštis demaskavo, jog SAM pažeidinėja vaistų kompensacijos įstatymo nuostatą, kad tie originalūs vaistai, kurių licenzijos laikas baigėsi ir rinkoje pasirodė pigesni analogai, turi būti perkami ketvirtadaliu pigiau nei anksčiau. Paaiškėjo, jog vienam koncernui prieš kraujo krešėjimą mažinančio vaisto „Xarelto“ licenzijos pabaigą buvo leista dviem mėnesiams dirbtinai padidinti vaisto kainą, kad vėlesnis sumažinimas atstatytų įprastą kainą.
Žurnalistams tokį sprendimą M.Czechas teisino tuom, jog privalėjo sutikti su koncerno prašymu, nes priešingu atveju šis galėjo pareikalauti vaistą išimti iš Lenkijos rinkos. Viceministras pripažino, kad patiria didžiulį koncernų spaudimą ir gąsdinimus pasitraukti iš rinkos dėl reikalavimų mažinti kainas, o nuolaidas teisino nenoru rizikuoti pacientų sveikata.
„Fakt“ kilo įtarimų dėl viceministro sąžiningumo, mat per trisdešimt pastarųjų metų nepasitaikė nė karto, kad dėl reikalavimų sumažinti kainą kompensuojamiems vaistams koks nors farmacijos koncernas tą vaistą būtų išėmęs iš Lenkijos rinkos.
„Gazeta Wyborcza“ labiausiai papiktino policijos Centrinio antikorupcinio biuro (CAB) vicedirektoriaus Bogdano Sakowicziaus atsakas į užklausimą dėl galimos korupcijos manipuliuojant „Xarelto“ kainomis. Saugumietis atrašė, jog SAM sprendimas buvo teisingas, nes tarptautinis koncernas priešingu atveju būtų patyręs didžiulius nuostolius.
Seimūnas, buvęs Sveikatos apsaugos viceministras Bartoszas Arlukowiczius minėtą B.Sakowicziaus atsakymą pavadino absurdišku, sukeliančių įtarimų, jog CAB gina ne šalies biudžeto, bet tarptautinio farmacijos koncerno interesus.
„Xarelto“ yra įtrauktas į kompensuojamų vaistų sąrašą, ir kainuoja 411 zlotų, iš kurių 235 zlotus turi sumokėti patys ligoniai. Jei SAM nebūtų koncernui leidusi apeiti įstatymo, pacientai už vaistą mokėtų iš savo kišenės šimtu zlotų pigiau.
Pastaruoju atveju užtat koncernas būtų uždirbęs kelis šimtus milijonų zlotų mažiau, tad išimtinė teisė apeiti įstatymą kelia pagrįstus spėjimus tokio sprendimo motyvų.
