SGD terminalo laivas-saugykla bus išpirktas. O kas iš to?

Prieš ketverius metus dujos lietuviams atsiėjo ketvirtadaliu brangiau, nes iki tol jų buvo galima įsigyti tik iš vieno tiekėjo – Rusijos koncerno „Gazprom“.

Lietuva, pradėjusi įsivežti dujas per SGD terminalą, kasmet už dujas sumoka nuo 20 iki 60 mln. mažiau, rodo tarptautinės kompanijos „Pöyry Management Consulting“ ekspertų analizės duomenys.

Terminalas taip pat užtikrina, kad vamzdynais tiekiamų „Gazprom“ dujų kaina būtų konkurencinga.

„Klaipėdos naftos“ vadovo M. Jusiaus teigimu, SGD terminalą galime naudoti ne tik savo poreikiams, bet iš jo uždirbti papildomų pajamų.

Viena tokių veiklų – laivų bunkeriavimas. Mažesni laivai, varomi SGD, iš specialaus bunkeriavimo laivo ateityje galės prisipildyti kuro. SGD kaip kurą vietoje dyzelino gali naudoti ir vilkikai.

Pasak M. Jusiaus, SGD gabenantys vilkikai gali dujas transportuoti ten, kur nėra dujotiekių, kaip antai Druskininkai. Šiame mieste 2017 m. pradėjo veikti SGD stotelė, sauganti dujų atsargas ir užtikrinanti dujų šaltinį miestui.

Lietuva taip pat galės uždirbti tiekdama dujas Ukrainai ir kitoms Centrinės Europos šalims po to, kai 2021 m. bus baigta statyti GIPL dujotiekio jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, kurią finansuoja Europos Sąjunga.

Šiuo metu Lietuva dujų gali įsigyti dviem keliais – vamzdynu iš „Gazprom“ per Baltarusiją arba iš bet kurio SGD pardavėjo visame pasaulyje per Klaipėdos SGD terminalą.

Vadinasi, nutrūkus tiekimui vienu keliu, visada yra antrasis. Lietuva neturi tokio dydžio dujų saugyklos, kurioje galėtų laikyti tiek dujų, kad jų užtektų visai žiemai daugiabučių, namų šildymui, pramonės gamykloms.

Pasak „Klaipėdos naftos“ vadovo, galima prisiminti naftotiekio „Draugystė“ istoriją, kai 2006 m. Rusija vienašališkai uždarė į Lietuvą naftą tiekusį vamzdyną: „Gerai, kad Lietuva jau turėjo išsigelbėjimą – Būtingės naftos terminalą. Jau 12 metų tai yra vienintelis kelias, pro kurį į Lietuvą patenka nafta“.

Klaipėdos universitetas šiuo metu yra vienintelis Baltijos jūros regione, rengiantis SGD terminalų inžinerijos specialistus.

Ši studijų programa pradėta 2016 m., šiuo metu SGD inžineriją studijuoja 18 studentų, iš kurių 3 yra doktorantai, jau rengiantys SGD srities disertacijas.

Remiantis Klaipėdos universiteto atliktu žvalgomuoju tyrimu, skaičiuojama, kad plečiant SGD veiklą Baltijos jūros regione, kiekvienais metais reikėtų apie 17-22 SGD terminalų inžinerijos absolventų.

Jau daugiau nei dvejus metus Klaipėdoje veikia SGD klasteris, vienijantis 14 narių, tarp kurių ir solidūs tarptautiniai partneriai – „Emerson“, SGS ir DNV-GL.

Klasteris siekia užtikrinti efektyvų tarptautinį bendradarbiavimą energetikos, švietimo ir mokslo bei verslo srityse.

Klasterio nariai inicijavo SGD kompetencijų centro įkūrimą, kuriame dirba mūsų šalies mokslininkai, o pirmuoju solidžiu rėmėju kuriant kompetencijų centro mokymų infrastruktūrą tapo JAV automatikos sprendimų korporacija „Emerson“, padovanojusi modernią automatinę įrangą.

Įvairūs tarptautiniai tyrimai rodo, kad SGD terminalų paklausa pasaulyje auga: Vokietija stato du naujus terminalus, Lenkija plečia Svinouščės SGD terminalą, Rusija baigė statyti SGD importo terminalą Kaliningrade. Importo terminalus stato ir Panama, Bangladešas, Filipinai bei Kataras.

„Pasikeitus įvairioms galimoms aplinkybėms, įsigytą laivą-saugyklą Lietuva bet kada galės parduoti arba išnuomoti užsienio šalims“, – įsitikinęs M. Jusius.

„Bloomberg“ naujosios energetikos finansų padalinio duomenimis, SGD jau tampa neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalimi. O Lietuva – svarbia pasaulinės SGD rinkos dalyve.

Iki 2030 m. SGD poreikis augs visame pasaulyje, taip pat ir Europoje – nuo 200 mln. metrinių tonų per metus 2018 m. iki 250 mln. metrinių tonų per metus po dvylikos metų.