Nors garsiai deklaruojama, kad Lietuva laukia tik kvalifikuotų darbuotojų iš trečiųjų šalių, realybė kitokia – aukštos kvalifikacijos darbus mūsų šalyje nudirba „iš Lenkijos komandiruoti“ ukrainiečiai, o medikams ar kitų specialybių atstovams pagal galiojančią tvarką atvykti dirbti į Lietuvą šiuo metu sunkiai įmanoma. Ne paslaptis ir tai, kad kartais į mūsų šalį gana paprastų darbų atvykstantys dirbti ukrainiečiai savo tėvynėje yra įgiję paklausią profesiją.
Laukia vairuotojų ir statybininkų
Užsieniečių įdarbinimu Lietuvoje užsiimančios įmonės UAB „Darbo turas“ vadovas Tomas Juodikis pasakojo, kad labiausiai lietuviai darbdaviai iš Ukrainos labiausiai laukia tolimųjų reisų vairuotojų, statybininkų ir sezoninių darbuotojų žemės ūkio bei viešojo maitinimo sektoriuose.
Paklaustas, ar darbdaviai domisi aukštos kvalifikacijos darbuotojais, pašnekovas patikino, kad tam trukdo kalbos barjeras. „Atvyksta į Lietuvą programuotojų, šių specialistų atranka yra gana specifinė, bet kitų specialistų, tokių kaip medikai, nors ir labai reikėtų, bet atvežti negalime. Šie specialistai turi laikyti egzaminus ir panašiai“, – kalbėjo T.Juodikis.
Į klausimą, kas prisiima atsakomybę, jei iš Ukrainos atvykęs programuotojas nemoka įsijungti kompiuterio, T. Juodikis patikino, kad tai turi padaryti jį darbdaviui pasiūliusi įmonė. „Turime suteikti tam tikras garantijas ir darbuotojus stengiamės atrinkti tikslingai, ieškome specialistų, įvairiais būdais tikriname darbuotojų kvalifikaciją.“
Atvykę dirbti, nori ir uždirbti
Pašnekovas skubėjo išsklaidyti ir dar vieną mitą, kad pasikvietęs darbuotoją iš Ukrainos darbdavys sutaupo trijų lietuvių atlyginimus. „Pirmus metus galima sutaupyti 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo (PSD). Įstatymas numato, kad darbdavys turi darbuotojui mokėti vidutinę tos specialybės algą, tad nieko papildomai darbdavys nesutaupo, atvirkščiai 0¢ jis patiria įvairių išlaidų dėl darbuotojo atvykimo, dokumentų tvarkymo“.
Įmonės vadovas pabrėžė, kad ukrainiečių darbuotojų Lietuvos įmonės ieško ne dėl pigios darbo, o kad būtų kam dirbti apskritai. „Kalbos, kad jei atvažiuoja dirbti už 500-600 eurų laužtos iš pirštos, nes atvykę dirbti ukrainiečiai nori ir uždirbti. Baimės, kad ukrainiečiai užims lietuvių darbo vietas taip pat nepagrįstos“, – kalbėjo jis.
T.Juodikis pasakojo, kad pasitaiko atvejų, kuomet Ukrainoje prestižines profesijas turintys žmonės vyksta į Europos sąjungos šalis dirbti paprastesnių darbų. „Yra buvęs atvejis, kai buvusi finansininkė atvyko į Lietuvą norėdama dirbti melžėja, bet po mėnesio turėjo išvykti atgal. Jai buvo sunku ir moteris tiesiog nesugebėjo dirbti šio darbo.“
Įmonės vadovo teigimu, dėl skirtingų kultūrų ar mentaliteto Lietuvos verslininkams paprastai problemų nekyla. „Atvykti dirbti į Lietuvą paprastai sprendimą priima aktyvūs žmonės, kurie nori kažką keisti gyvenimą, ko nors pasiekti, jie būna motyvuoti“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas pasakojo, kad kol mūsų Vyriausybė riboja darbuotojų užsieniečių skaičių, kaimyninė Lenkija, turėdama kitokį teisinį reguliavimą, sėkmingai iš to pelnosi, mat į Lenkiją atvykę ukrainiečiai darbuojasi Lietuvoje, o tai traktuojama kaip komandiruotė. Tiesa, tokiu atveju mokesčiais mūsų šalies biudžetas nepasipildo.
„Nors mūsų valdžia akcentuoja, kad galime įsivežti tik kvalifikuotus darbuotojus, tam kliudo kalbos barjeras ir visi sukamės uždarame rate“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad norinčių mokytis lietuviškai ukrainiečių tikrai nėra daug, mat daug praktiškiau mokytis anglų kalbos ir vykti į Vakarų Europos ar Skandinavijos šalis.
Medikai ir architektai nevyksta
Užsieniečių įdarbinimo paslaugas teikiančios įmonės UAB „Vienas, du, trys“ teisininkė Natalija Bortnikaitė teigė, kad šiuo metu Lietuvoje itin laukiami statybos darbus išmanantys darbuotojai iš Ukrainos.
Anot jos, tokių specialybių atstovų kaip medikai ar architektai į Lietuvą neatvyksta, nes jų lauktų labai ilga ir sudėtinga turimo išsilavinimo pripažinimo procedūra, be to, jiems reiktų pramokti lietuvių kalbos.
„Paprastai darbdaviai pageidauja žmonių, kurie gali dirbti rankų darbą. Darbdavio motyvacija kviesti darbuotoją iš Ukrainos ne atlyginimas. Darbdaviai sako, kad norinčių dirbti lietuvių paprasčiausiai nėra. Tie tautiečiai, kurie gali dirbti – darbą turi, o tinginių ir piktnaudžiaujančių alkoholiu darbuotojų nenorima. Ukrainiečiai atvažiuoja uždirbti, tad stengiasi ir dirba daug“, – aiškino ji.
Anot pašnekovės, kaimyninės Lenkija ir Latvija šiek tiek supaprastinusios leidimų dirbti užsieniečiams išdavimą.
„Lietuvoje užsienietis turi pateikti dokumentus, įrodančius jo kvalifikaciją. Juk dažnai būna taip, kad statybininkai neturi diplomų, bet yra darbštūs gabūs žmonės, tad kaimyninėse šalyse jiems įsidarbinti paprasčiau. Taip pat ir su virėjais, kartais žmonės turi 10-15 metų darbo patirtį, bet neturi diplomo. Lietuva tokių žmonių nepriima, bet jiems duris atveria kaimyninės šalys“, – kalbėjo N.Bortnikaitė.
Užsieniečio įdarbinimo proceso trukmė, anot pašnekovės, labai priklauso jo profesijos ir galėtų trūkti nuo poros savaičių iki pusmečio.
