Kaip „Eltai“ sakė banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė, pastaraisiais metais Lietuva išgyvena investicijų pritraukimo laikotarpį, o realizuoti save čia gali tiek paslaugų, tiek IT centrai.
„Ir 2017 metais tų pažadų ir memorandumų ateiti buvo labai išskirtinių, ir 2018 metais buvo vardų, kurie nustebino. Tas teigiamas sniego gniūžtės efektas veikia, ir kiekviena ateinanti investicija garsina Lietuvą ir pritraukia kitų investuotojų dėmesį.
Džiugina, kad ateinantys nauji investuotojai nesivaiko pigios darbo jėgos, jiems reikia kokybės, ir jie jos potencialą Lietuvoje mato. Pigia darbo jėga ilgai konkuruoti negalėjome, ir tas mūsų rezervas išsemtas. Dabar mums reikia atrasti kitą nišą – kviesti investuotojus, kuriems galėtume pasiūlyti kitus kokybinius aspektus ne tik darbo jėgoje, bet ir kituose investuotojų poreikiuose, ir į tai koncentruotis“, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
Bendrovės „SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas teigė, kad Lietuva tampa vis atviresnė užsieniečiams, o „Continental“ gamyklos statybos Lietuvoje – to įrodymas.
„Galima pastebėti Lietuvos progresą dirbant su užsienio investuotojais – Lietuva bent jau pagal darbo rinkos statistiką tikrai tampa atviresnė užsieniečiams. „Continental“ investicija yra labai rimtas signalas ir pakankamai didelis Lietuvos pripažinimas. Bet ar išlaikysime šį proveržį toliau, priklausys nuo to, kokia lanksti bus darbo rinka, nes tiems investuotojams reikės žmonių, o Lietuvoje laisvų žmonių nėra“, – sakė A.Izgorodinas.
Ekonomistą šiemet darbo rinkoje nustebino tai, kad pagal užimtumo lygį Lietuva pasiekė visų laikų aukštumas.
„Šiuo metu 72 proc. darbingo amžiaus gyventojų turi darbą. Tokio aukšto rodiklio neturėjome niekada. Nedarbo lygis dabar siekia 6 proc., daugiau mažiau esame 2006 metų lygyje. Darbo rinka tikrai šiais metais labai nustebino. Tuo pačiu tai gali būti problema kitais metais, nes, nepaisant visų pastangų, bus labai sunku dar papildomai didinti užimtumą“, – teigė A.Izgorodinas.
Tiesa, ekonomistai įžvelgia ir iššūkių. Vienas jų – prekybinė įtampa tarp JAV ir Kinijos, kuri gali paveikti ir Lietuvą. I.Genytės-Pikčienės teigimu, gali būti, kad „JAV prezidento Donaldo Trumpo apetitas palies ir ES, Vokietijos automobilių pramonę, o tai darytų tiesioginę neigiamą įtaką Lietuvai“.
„Prekybos karai tarp JAV ir Kinijos keičia vartotojų ir verslo elgseną, nes keičia jų lūkesčius, didina neapibrėžtumą, ir dėl jo tiek vartotojai savo ateitį atsargiau vertina ir kukliau vartoja, tiek kukliau investuojama į plėtrą, modernizavimo procesus. Tad visas pasikeitęs ekonomikos dalyvių elgesys prisideda prie mažesnės paklausos pasaulio eksporto prasme ir mažesnės paklausos iš Lietuvos. Ir mums, kaip atvirai ekonomikai, kuri priklauso nuo eksporto pulso, tai yra labai svarbu. Tad jeigu eskaluosis prekybos karai, natūralu, kad tai neigiamai veiks lūkesčius“, – sakė analitikė.
Kalbėdama apie Lietuvos eksporto prognozes, I.Genytė-Pikčienė akcentavo, kad 2018 metų trečiąjį ketvirtį ekonominiai rodikliai ES buvo suprastėję. Manoma, kad toks neaiškumas išliks ir kitais metais.
„Manau, kad neaiškumas išliks ir kitais metais, priklauso nuo to, kaip atrodys ES, nes ES ekonominiai rodikliai buvo labai stipriai suprastėję trečiąjį ketvirtį, suklupimas jautėsi, bet tiek pasaulio analitiniai centrai, tiek mes matome, kad galbūt tai yra laikina.
Bet vis tik mes laikomės atsargios pozicijos, kad kiti metai bus sudėtingesni, augimas bus kuklesnis, ir eksportas bus viena iš priežasčių. Mūsų paslaugų eksportas ir reeksportas priklauso nuo Rusijos, o Rusijos ekonominė būklė yra ne iš gerųjų“, – akcentavo ekspertė.
A.Izgorodinas sutiko, kad ekonomikos augimo kitąmet galima tikėtis gana lėto.
„Aš būsiu labai nustebęs, jei kitais metais augimas bus spartesnis nei 1,5 proc. Pirmas dalykas, kad ES ekonomika iš principo pasiekė savo piką. Kalbu pirmiausia apie Vokietiją, nes Vokietijos pramonei 90 proc. pajėgumų yra visiškai panaudoti, o nedarbas pas juos siekia 3,3 proc. – mažiausiai per visą Vokietijos istoriją. Ką matome šiais metais ir ką matysime kitais – tai lėtas augimas daugiausia dėl to, kad ekonomika pasiekė piką, nes jau nelabai yra kur augti“, – prognozavo ekonomistas.
Pasak I.Genytės Pikčienės, finansų krizė, apie kurią pastaruoju metu buvo daug kalbėta, turi keletą rizikos židinių: tai – Italija ir kitos Pietų Europos valstybės, kurios, pasak ekspertės, prastai tvarkosi viešuosius finansus ir daug skolinasi, taip pat finansų pasaulį gali sudrebinti prekybiniai karai.
A.Izgorodinas mano, kad taip pat svarbu sekti įvykius ir Skandinavijoje.
„Mūsų eksporto prasme Skandinavija sudarė beveik pusę viso Lietuvos eksporto augimo. Ten paskutiniu metu įsivyravo rizikingos tendencijos, nes ir Norvegijos, ir Švedijos centriniai bankai jau pakėlė bazines palūkanų normas“, – sakė ekonomistas.
Vis dėlto Lietuvos ekonominė situacija yra žymiai tvaresnė nei prieš 10 metų, mano I.Genytė-Pikčienė.
„Lietuva yra daug tvaresnėje situacijoje, nei buvo prieš 2009 metų krizę. Dabar mūsų einamosios sąskaitos balansas rodo, kad kaip šalis gyvename pagal savo išgales, suvartojame tiek, kiek uždirbame, ir mūsų valdžia per daug neišlaidauja. Tai rodo mūsų atsparumą galimiems finansiniams šokams iš išorės, pasiruošę esame gerokai geriau, negu buvome prieš dešimtmetį“, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
Pasak A.Izgorodino, kitąmet matysime darbo užmokesčio ir sektorių, kurie yra pakankamai orientuoti į vidaus rinką, augimą, nepaisant to, kad transporto ir eksporto sektoriai gali augti lėčiau.
„Tokie sektoriai, kaip paslaugos, mažmeninė prekyba, tikriausiai dar turės stiprių augimų, nes darbo rinka yra labai inertiškas dalykas. Realu tikėtis, kad kitąmet atlyginimai vidutiniškai augs nuo 5 iki 7 proc.“, – „Eltai“ sakė A.Izgorodinas.
I.Genytė-Pikčienė mano, kad kitąmet atlyginimų augimas bus spartesnis nei kainų kilimas, tačiau kai kurie gyventojai išliks pažeidžiami.
„Darbo užmokesčio augimas turėtų gerokai lenkti kainų augimą, bet, matyt, reikėtų akcentuoti, kad elektros, dujų kainų augimas palies visus, o atlyginimų augimas gali kai kuriuos apeiti. Tad pažeidžiamumas tam tikrų gyventojų išliks.
Bet bendra vidurkinė tendencija kitiems metams šviesi, nes darbo užmokesčio kilimas, panašu, kad tikrai nebus lėtesnis nei šiemet. Perkamoji galia bendruoju atveju turėtų didėti, bet galime įsivelti į kalbas apie dvi Lietuvas, apie tuos darbo jėgos sluoksnius, kurių profesinės savybės nuvertėja, tampa nepaklausiomis, ir tokių žmonių visada buvo ir visada bus“, – pažymėjo analitikė.
Primename, kad 2019 metų biudžeto pajamos, įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 10 mlrd. 590,2 mln. eurų.
Kaip anksčiau teigė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, palyginti su praėjusiais metais, socialinei apsaugai numatyta 427 mln. eurų daugiau, sveikatos apsaugai – 279 mln. eurų, švietimui – 190 mln. eurų, aplinkosaugai – 102 mln. eurų, krašto apsaugai – 75 mln. eurų, kultūrai – 41 mln. eurų daugiau.
Mokytojų etatinio darbo apmokėjimui numatyta skirti 49,1 mln. eurų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimams – 31,1 mln. eurų. Mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, – 13,4 mln. eurų, kurie leis nuo sausio 1 dienos atlyginimus padidinti 10 proc. Taip pat didinami viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, 30-čia eurų – iki 430 – auga minimali mėnesinė alga.
Nuo 30 iki 50 eurų didinami vaiko pinigai. Gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams išmoka vaikui bus dar didesnė – 70 eurų.
Taip pat augs pensijos: vidutinė senatvės pensija, turint pilną stažą, didės apie 26,5 euro, bendras pensijų augimas sieks apie 8 proc.
