Investuotojai Lietuvoje šiemet „augino raumenis“

„SEB“ banko vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko nuomone, šiemet Lietuva pritraukė kiek mažiau žinomų vardų, tačiau taip yra tik todėl, kad 2017 metai šaliai buvo išskirtiniai – tuomet apie plėtrą Lietuvoje paskelbė „Continental“, „Hella“, „Hollister“ bei kitos garsios gamybos įmonės. 

„Praėję metai buvo per daug įspūdingi, kad juos vėl pakartotume“, – BNS sakė T. Povilauskas.

Anot jo, 2018-uosius reikėtų vertinti kaip buvusių investicijų įgyvendinimo bei tęstinumo metus, kadangi nemažai investuotojų būtent šiemet statė gamyklas, didino darbuotojų skaičių ir paslaugų apimtis.

„Nemažai esamų įmonių Lietuvoje augino savo raumenis“, – teigė T. Povilauskas.

Panašias tendencijas įžvelgia ir agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas. Anot jo, šaknis įleidę investuotojai šiemet toliau plėtėsi.

„Sparčiais tempais augo paslaugų centrai, tokie kaip „Danske Bank“, kelis dešimtmečius Lietuvoje veikiantis „Intersurgical“ statosi naują gamyklą“, – BNS sakė M. Katinas.

Lietuvoje įsikūrusių užsienio įmonių veiklos tęstinumą rodo ir investuotojų asociacijos „Investors‘ Forum“ atliktas investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimas (LIPI). Organizacijos vadovė Rūta Skyrienė teigė, kad pagal jį net 64 proc. užsienio investuotojų žada didinti atlyginimus, o 68 proc. – produktų ir paslaugų pasiūlą.   

Kaip vieną svarbiausių investicijų BNS kalbinti ekspertai įvertino kapitalo rinkų bendrovės „Moody's Corporation“ planuojamą atėjimą į Vilnių.

Tuo metu M. Katinas teigė, kad labai svarbu, jog į Lietuvą žengė pasaulyje pirmaujančios nišinės verslo įmonės, kurios kelia didelius reikalavimus darbuotojams.   

„Vienas to pavyzdžių yra islandų „Videntifier“, kurie kuria vaizdo atpažinimo ir identifikavimo programinę įrangą. Olandų „Convious“, kurie naudoja dirbtinį intelektą, kuriant skaitmeninės rinkodaros sprendimus, taip pat Norvegijos trąšų milžinė „Yara“, Vilniuje atidariusi pirmąjį grupės mastu transporto valdymo paslaugų centrą“, – sakė „Investuok Lietuvoje“ vadovas. 

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžė, kad Lietuvai šiemet buvo labai svarbi ir vietos verslininkų, vienos didžiausių Baltijos šalyse medienos bei baldų gamybos grupių – Vakarų medienos grupės (VMG) Akmenės rajone statoma 180 mln. eurų vertės medžio drožlių gamykla bei planuojama statyti baldų gamykla, iš viso įdarbinsianti iki 400 darbuotojų.

Ekspertų nuomone, pastarieji metai Lietuvai svarbūs dar ir tuo, kad padaugėjo plyno lauko (angl. green-field) investicijų, kada įmonė nuo nulio sukuria visą infrastruktūrą.

„Svarbu, jog investuota buvo ne tik į paslaugų, bet ir į pramonės sektorių. Tai yra didelis žingsnis Lietuvoje, nes mes buvome sau ilgą laiką įsikalbėję, kad esame tik paslaugų šalis”, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Ekonomisto teigimu, paslaugų įmonės, priešingai nei gamybos, nesikuria mažuose miestuose ar regionuose. Pasaulyje vyrauja tendencija, kad pramonės įmonės dėl mažesnių mokesčių ar žemės nuomos kainų keliasi į regionus, todėl reikėtų tokią galimybę išnaudoti ir Lietuvoje.

„Pramonės investicijos gali sąlygoti mažesnių miestų ekonominį renesansą. Galbūt Lietuvoje turėsime ne du miestus – Vilnių ir Kauną, bet gal net visus keturis – Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir Šiaulius“, – teigė Ž. Mauricas. 

Pagal įvairius  rodiklius Lietuva kasmet atsiduria vis aukštesnėse reitingų vietose. „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinys „fDi Intelligence“ pagal verslo patrauklumą šiemet Vilnių įvertino kaip 6-tą vidutinio dydžio miestą pasaulyje. 2018 metais Pasaulio banko sudarytame „Doing Business“ reitinge Lietuva pakilo į aukščiausią vietą valstybės istorijoje – keturioliktą. 

Anot ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus, kitais metais planuojama priimti teisės aktus, kurie gerintų verslo pradžios sąlygas ir tobulintų verslo nesėkmės atveju taikomą tvarką. 

Ekspertų teigimu, kai kurie šiemet priimti sprendimai jau kitąmet turėtų teigiamai paveikti investicinę aplinką.

T. Povilausko nuomone, buvo pagerintas statybos leidimų suteikimas, prijungimas prie elektros tinklų. „Sodros“ lubų įvedimas bei mažesnis darbo jėgos apmokestinimas taip pat turėtų būti palankesnis čia žadantiems investuoti užsieniečiams.  

R. Skyrienė teigė, kad tai Lietuvai padės konkuruoti dėl aukštesnę pridedamąją vertę kuriančių paslaugų ar užsienio gamybos įmonių.  

Pasak V. Sinkevičiaus teigia, investuotojai Lietuvą ir skirtingus jos regionus renkasi dėl daugybės priežasčių.

„Finansų technologijų įmonės Lietuvą renkasi dėl labai liberalaus, į verslo poreikius orientuoto Lietuvos banko, kaip rinkos reguliatoriaus, vaidmens, greitų licencijos išdavimo procedūrų. Gamybos įmonės įvertina palankią Ūkio ministerijos sukurta laisvųjų ekonominių zonų reguliaciją, išvystyti sklypai su infrastruktūra ne LEZ teritorijose kituose miestuose, išvystytą logistiką, nes beveik visą produkciją eksportuoja į kitas šalis. Paslaugų centrai, informacinių technologijų įmonės Lietuvą renkasi dėl talentų, kurie yra ne tik geri savo srities profesionalai, bet ir kalba daugybe kalbų“, – BNS sakė ministras. 

Visgi svarbiausias faktorius, V. Sinkevičiaus teigimu, išlieka darbo jėga. 

„Nuolat susitinku su potencialiais investuotojais ir pirmas klausimas paprastai būna toks – ar valstybė gali užtikrinti atitinkamą skaičių konkrečios specialybės atstovų būtent toje lokacijoje“, – sakė V. Sinkevičius.

Anot jo, nuolatos stengiamasi, kad būtų užtikrinta kvalifikuotų darbuotojų pasiūla Lietuvoje besikuriančioms užsienio bendrovėms. R. Skyrienė pridūrė, kad be aukštos kvalifikacijos specialistų, investuotojai kaip teigiamas šalies savybes įvardija išvystytą infrastruktūrą ir telekomunikacijas.  

Daugelis ekonomistų ir analitikų prognozuoja, kad 2019 metais ekonomikos augimo tempai sulėtės. Nerimą kelia ir didėjanti protekcionizmo rizika. Ekspertų nuomone, globalios tendencijos neturėtų labai paveikti investicijų į Lietuvą apimties.

T. Povilauskas teigė, kad globali ekonominė aplinka keičiasi į blogąją pusę ir nors nežinia, kaip tai paveiks investuotojus, užsienio investicijos į Lietuvą turėti išlikti panašios.  

„Nors pinigai vis dar yra pigūs, o įmonės turi jų prikaupę nemažai, sentimentas keičiasi. Tai gali turėti neigiamos įtakos investicijoms Lietuvoje. Yra toks nerimas, kad ekonomikos lėtėjimas gali prislopinti investicijas, nors manau, kad tempai bus panašūs į šiuos metus“, sakė jis.

Tuo metu ekonomistas Ž. Mauricas teigia, kad pasauliniu mastu investicijų bus mažiau, tačiau jų pritraukimas į Lietuvą neturėtų mažėti. Anot jo, suprastėjus besivystančių rinkų ekonominėms perspektyvoms, pasaulyje liko tik du regionai, patrauklūs investuotojams – Pietryčių Azija ir Centrinė-Rytų Europa, o Lietuva iš šio regiono yra viena patraukliausių

„Čekijoje nedarbas yra 3 procentai ir ten rasti darbuotojų yra labai sunku. Lenkija ir Vengrija neturi euro, ten taip pat atlyginimų augimas yra spartus. Lietuva dėl to tampa patrauklus regionas. Turime eurą, fiskalinė situacija geresnė, stabilesnė ir politinė padėtis. Nenustebčiau, jei 2019 metai bus geresni nei 2018 ir sulauksime daugiau investicijų“, – BNS sakė Ž. Mauricas.