Keletą metų trukusioje byloje spręstas klausimas, ar tiekėjas, kurio pasiūlymas liko antras pasiūlymų eilėje, turi teisę gauti žalos atlyginimą (negautą viešojo pirkimo sutarties pelną) iš perkančiosios organizacijos (atsakovo), kai pirkimo sutartis sudaryta su nepagrįstą neįprastai mažą kainą pasiūliusiu pirmos vietos laimėtoju.
Byloje spręstas civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio – aiškinimo klausimas: ar perkančioji organizacija gali iš naujo paprašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą kainą, kai jos nepagrįstumas pripažintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu? Ar reikia laukti, kol viešojo pirkimo sutartis bus neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai?
Dar 2016 m. pabaigoje inicijuotoje byloje dėl „Aukštaitijos vandenys“ neteisėtų sprendimų panaikinimo, Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, jog perkančiosios organizacijos sprendimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį su tiekėju „Edrija“ yra neteisėtas.
Tačiau teismai, spręsdami žalos atlyginimo klausimą, reikšminga aplinkybe laikė tai, jog su nepagrįstą neįprastai mažą kainą pasiūliusiu tiekėju pirkimo sutartis vis dėl to jau yra sudaryta ir nėra aplinkybių, kad būtų nutraukta.
Dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų praradus teisę sudaryti viešojo pirkimo sutartį, antroje vietoje esantis tiekėjas įgyja teisę į žalos (negauto grynojo pelno iš viešojo pirkimo sutarties) atlyginimą. Kad ir kokie akivaizdūs būtų perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai, žemesnės instancijos teismai žalos byloje sprendė, kad priežastinis ryšys tarp perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ir antros vietos laimėtojui padarytos žalos yra neįrodytas.
Esą nenustatyta, kad UAB „Edrija“ negali pagrįsti savo pasiūlytos kainos pakartotinai paprašius tą padaryti. Be to, ar tiekėjas yra pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį už pasiūlytą neįprastai mažą kainą paaiškės tik tuo atveju, jei pirkimo sutartis nebus įvykdyta.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija tokius teismų argumentus pripažino teisiškai nepagrįstais, ribojančiais ieškovės teisių gynybos veiksmingumą.
Teisėjų kolegija darė išvadas, jog teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas (ar pripažįstamas neteisėtu) perkančiosios organizacijos neįprastai mažos kainos pagrįstumo vertinimas, reiškia, kad pasiūlyta kaina nepagrįsta, rizikinga, todėl nepriimtina. Toks tiekėjas negalėjo teisėtai pakartotinai pagrįsti neįprastai mažos pasiūlymo kainos, o perkančioji organizacija to prašyti.
Be to, būtų neaišku, kaip ir kiek kartų perkančiosios organizacijos galėtų pačios atitaisyti neteisėtus veiksmus. Viešojo pirkimo sutarties vykdymo pradžia savaime nelemia sėkmingo jo įvykdymo.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija suformulavo tokias teisės aiškinimo taisykles.
Viena jų – perkančiosios organizacijos tikrina tiekėjų pateiktos neįprastai mažos kainos pagrįstumą, o teismai – tokio sprendimo teisėtumą, atsižvelgdami tik į tiekėjo perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo metu pateiktus paaiškinimus.
Bet kokiu atveju neįprastai mažos kainos pagrįstumas nevertintinas pagal viešojo pirkimo sutarties vykdymo aplinkybę.
Savo ruožtu teismai procese gali vertinti tiekėjų naujai pateiktus paaiškinimus ar įpareigoti tai padaryti perkančiąsias organizacijas, jei šios apskritai (pirmąjį kartą, o ne pakartotinai) iš tiekėjų nepareikalavo pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimo.
Tokiu atveju viešojo pirkimo sutarties vykdymo aplinkybė kartu su kitomis (t. y. ne kaip vienintelė) naujai pateikiamame kainos pagrindime gali būti vertinama kaip įrodanti pasiūlytos kainos realumą.
Jei atsakovas iš karto būtų priėmęs teisėtus sprendimus, ieškovas būtų buvęs pripažintas laimėtoju, o jei būtų atsiradę naujų kliūčių, jas privalėtų įrodyti atsakovas.
Perkančiosios organizacijos neteisėti sprendimai pripažinti pakankamu pagrindu jos deliktinės atsakomybės procese spręsti apie priežastinio ryšio tarp neteisėtų jos veiksmų ir antroje vietoje esančiam tiekėjui sukeltos žalos egzistavimą.
Justina Ramašauskaitė, ILAW vyresnioji teisininkė
