Prancūzija, Vengrija, Lenkija, Serbija. „Geltonųjų liemenių“ virusas sparčiai plinta per Europą

Pažiūrėjus į nuotraukas iš Budapešto galima pagalvoti, kad tai šventinė procesija prieš Kalėdas su uždegtomis žvakėmis, jei ne tas faktas, kad žmonės, kurie praeito sekmadienio vakarą užtvindė gatves, žvakių rankose nelaikė, o tik išmaniuosius telefonus, ir jų siunčiama žinutė buvo ne religinė, bet politinė.

Vengrai ragina Ministrą Pirmininką Viktorą Orbaną atšaukti įstatymą, pagal kurį darbdaviai gali versti darbuotojus išdirbti 400 valandų viršvalandžių per metus. Kai praėjusį trečiadienį įstatymui pritarė parlamentas, vis daugiau žmonių ima protestuoti prieš šį vergišką įstatymą, reguliuojantį darbo teisinius santykius, o protestų metu kilo riaušių. Sekmadienį surengtos demonstracijos iš pradžių vyko ramiai, bet vėliau į darbą buvo paleistos ašarinės dujos. Į gatves išėjo nuo 10 iki 15 tūkst. žmonių, ir tai buvo protestų kulminacija – Vengrija per aštuoneris V.Orbano valdymo metus tokių protestų nebuvo regėjusi.

Taip pat masiniai ir bekompromisiniai buvo ‚geltonųjų liemenių“ protestai Prancūzijoje, ir tai rodo, kad Europos miestų gatvėse dabartiniu metu stebimas politinis „klimato atšilimas“.

Vengrijos demonstrantų šūkiai rodo, kad jiems susirūpinimą kelia kai kas daugiau, ne tik vergiškas įstatymas dėl viršvalandžių ar premjero V.Orbano socialinė politika. Žmonės prieina prie išvados, kad darbuotojų teisės jo valdymo laikotarpiu tirpsta, tuo tarpu bendrovių vadovų pozicijos vis stiprėja. Žmonėms taip pat nepatinka, kaip Orbano pareigūnai žiūri į benamius ir imigrantus. Pritarimo nesulaukė ir jo veiksmai siekiant padėti buvusiam Makedonijos Ministrui Pirmininkui Nikolai Gruevskiui, kuris savo šalyje buvo nuteistas kalėti.

Nuo pirmadienio visoje Lenkijoje streikuoja mokytojai, kurie protestuoja prieš labai mažas algas. Jų protestas yra specifinės formos, kadangi daugelis ketina pasiimti biuletenį – ligonio lapelį su nedarbingumo pažymėjimu. Švietimo darbuotojai reikalauja padidinti darbo užmokestį 1000 zlotų ir grasina, kad jei vyriausybė jų neišgirs, veiksmas bus kartojamas po Naujųjų Metų. „Mūsų atlyginimai yra gana maži, o darbo sąlygos vis sunkesnės“, – teigia jie, pažymėdami, kad neturi jokių vilčių, jog profsąjungos jiems padės, nes jų darbo rezultatai yra kuklūs ir nematomi. Mokytojai grasina, kad jie arba gaus didesnius atlyginimus, arba ieškos darbo ne mokykloje, ir tai suprantama, kai darbo užmokestis yra mažas.

Praėjusį savaitgalį Serbijos sostinėje Belgrade tūkstančiai žmonių išėjo į gatves, savo nepasitenkinimą reikšdami švilpukais ir dūdelėmis, kaip per masinius protestus prieš Miloševičiaus režimą praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje. Šie protestai įsiplieskė po žiauraus išpuolio prieš serbų politinės partijos „Levica Srbije“ įkūrėją – kairiųjų lyderį Borko Stefanovičių. Lapkričio pabaigoje juodais marškiniais vilkintys vyrai pietų Serbijos Kruševaco mieste jį užpuolė ir sužeidė. Prezidentas Aleksandaras Vučičius pasmerkė užpuolimą, kaltininkai buvo sulaikyti. Tačiau opozicija kaltina A.Vučičių dėl smurto šalyje, kurį sukėlė griežta politinės vadovybės retorika.

Albanijoje nuo gruodžio pradžios protestuoja studentai, reikalaudami sumažinti mokestį už studijas. Valstybiniuose universitetuose mokestis už mokslą siekia nuo 160 iki 2560 eurų, o vidutinės mėnesinės pajamos šioje neturtingoje Balkanų šalyje yra tik 350 eurų. Demonstrantai Tiranoje ir kituose miestuose išreiškia savo nepasitenkinimą apskritai premjero Edi Ramos valdžia. Statydami barikadas jie nori atkreipti dėmesį į Albanijos skurdą ir aukštas degalų kainas.

Kelių blokavimas Prancūzijoje dėl didelių benzino kainų buvo „geltonųjų liemenių“ protestų pradžia. Visoje šalyje išplitę protestai šiek tiek susilpnėjo, kai prezidentas Emmanuelis Macronas, spaudžiant protestuotojams ir įvykdžius teroro aktą Strasbūro kalėdinėje mugėje, pažadėjo atsižvelgti į keliamus reikalavimus.

Prezidentas jau paskelbė apie neatidėliojamą socialinę programą, į kurią, be kita ko, įtrauktas minimalaus darbo užmokesčio padidinimas 100 eurų, nors tai gresia, kad bus išbalansuotas  šalies biudžetas. 2019 metais Prancūzijai teks daugiau skolintis nei leidžia ES stabilumo ir augimo paktas. Tačiau protestuotojams pavyko pasiekti savo pradinį tikslą: vyriausybė atsisakė iškastinio kuro ekologinio mokesčio didinimo. Tačiau negalima atsikratyti įspūdžio, kad per šias kelias savaites protestai įgavo precedento neturinčią dinamiką ir pasklido įvairiomis politinėmis kryptimis. Stebėtojai mano, kad būtent šis spartus augimas galėjo išeiti protestuotojams ne į naudą. Kai demonstrantų tikslai yra taip nutolę vienas nuo kito, jie negalės rasti bendro vardiklio.

„Masiniai protestai Prancūzijoje turi savo specifinį nacionalinį kontekstą“, – pabrėžia tyrėja. Protestai Rytų Europoje taip pat yra nukreipti prieš tenykštes vyriausybes. „Protesto judėjimai Europoje galėtų išsiplėsti tik iškilus grėsmei tarpvalstybiniu mastu, pavyzdžiui, jei kiltų pavojus žmonių – žvejų, vynuogių augintojų ar žemdirbių – egzistavimui“, – sako sociologas Dieteris Ruchtas, duodamas interviu  ZDF televizijai. – Tačiau tai, kas vienija visas Europos šalis, yra vis didėjantis nepasitenkinimo ir neramumų lygis“.