Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja naują praktiką, pagal kurią, be viso kito, ieškovai nesąžiningos konkurencijos bylose ir bylose dėl komercinių paslapčių neteisėto gavimo, atskleidimo bei panaudojimo įgijo teisę reikalauti didesnių nuostolių priteisimo.
Byloje, kurioje buvo suformuota nauja teisminė praktika, ginčas kilo po to, kai ieškovo darbuotoja atskleidė bendrovės komercinę paslaptį ir perdavė ją konkuruojančioms bendrovėms.
Nukentėjusi bendrovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti nuostolių atlyginimą, palūkanas bei įpareigoti atsakovą visiškai nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus.
Nagrinėdamas bylą, kasacinės instancijos teismas pakeitė iki šiol formuotą praktiką, kad patirtais nuostoliais laikytina tik atsakovo gauta nauda grynojo pelno forma (kai prašoma priteisti atsakovų nepagrįstą praturtėjimą).
Iki šiol ieškovai galėjo prašyti priteisti iš atsakovų jų iš neteisėtų veiksmų atlikimo (pvz., pasinaudojimo ieškovo komercine paslaptimi) gautas pajamas grynojo pelno forma (atskaičius mokesčius, sąnaudas ir kt.).
Išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjo klausimą, koks yra atsakovės gautos naudos dydis: ar tai yra grynasis pelnas, gaunamas iš pajamų atėmus ūkinės veiklos metu patirtų sąnaudų vertę, ar tai yra jos bendrasis pelnas, gautas iš neteisėto pasinaudojimo ieškovės komercine paslaptimi.
Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad bylose dėl komercinių paslapčių apsaugos spręsti dėl netiesioginių ieškovo nuostolių atlyginimo priteisimo pagal atsakovo veiklos rodiklius nėra tinkamas skaičiavimo būdas, nes atsakovas gali iš neteisėtos veiklos gautas pajamas naudoti veiklos sąnaudoms, kurioms ieškovas neturi įtakos, sąmoningai jas didinti.
Taigi iš neteisėtų veiksmų gauta nauda – tai dėl neteisėtų veiksmų atsiradęs faktinis pažeidėjo turtinės padėties pagerėjimas, kuris nebūtinai gali sutapti su grynuoju pelnu.
Teismas taip pat aptarė įrodinėjimo naštos paskirstymą. Praktinės galimybės ieškovui įrodyti atsakovo gautą naudą yra ribotos, o kartais tai ir visai neįmanoma.
Atsižvelgdamas į įrodinėjimo specifiką bylose dėl komercinių paslapčių neteisėto įgijimo, kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovui, reiškiančiam reikalavimą priteisti neteisėtai komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens neteisėtai gautą naudą, tenka pareiga įrodyti atsakovo gautą bendrąjį pelną, o atsakovas, nesutikdamas su reiškiamu reikalavimu, turi pareigą įrodyti, kad jo gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti.
Apibendrindami pasikeitusią teisminę praktiką, galime teigti, kad atsirado galimybė prisiteisti didesnius ir labiau realybę atitinkančius nuostolius.
Donata Markevičienė yra kontoros „iLaw“ advokatė.
