Rekordinis konteinervežis
Priimti ir sklandžiai aptarnauti didžiausių pasaulyje konteinerius plukdančių laivų klasei priskiriamą „MSC Ingy“ buvo tikras iššūkis ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos tarnyboms, ir pietinėje dalyje įsikūrusiai krovos bendrovei „Klaipėdos Smeltė“, kurios teritorijoje dabar kraunamas šis milžinas.
Iki šiol didžiausi „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje švartuojami prekybos laivai buvo šiek tiek mažesni - 366 metrų ilgio bei 48 metrų pločio. Jų deniuose telpa 13 tūkst. 119 jūrinių konteinervežių. MSC savininkų žvilgsnis nukrypo į Klaipėdą, kai čia šiemet pradėjo veikti tarptautinis konteinerių skirstymo centras.
KVJU specialistai kruopščiai rengėsi sutikti ir priimti rekordinį uosto istorijoje konteinervežį. MSC laivų kapitonai kartu su locmanais vasarą tobulino įgūdžius Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje - naudodamiesi laivybos treniruokliais modeliavo įvairias situacijas, kai į uostą plukdomi tokios talpos laivai.
„Buvo keičiami laivybą įtakojantis parametrai: vėjo ir srovių stiprumas, jų kryptis, laivo krovimo laipsnis, modeliuojamos kitos galimos situacijos, tad laivą „MSC Ingy“ į uostą vedę locmanai ir jūrininkai iš anksto buvo pasirengę visokiausiems netikėtumais “, - pasakojo KVJU kapitonas Adomas Alekna.
Šuolis į aukščiausiąją lygą
Prie jūrų uosto vartų pasirodžiusį didžiulį konteinervežį pasitiko galingi vilkikai. Laivakeliu lėta eiga slinkęs milžinas po pusvalandžio priplaukė prie „Klaipėdos Smeltė“ krantinių. Prieš tai jį dar reikėjo apsukti prie Suskystintųjų gamtiniu dujų terminalo (SGD), kur stovi laivas-saugykla „Independence“, išgilintoje uosto akvatorijoje.
Po visų švartavimo operacijų lengviau atsikvėpė ne tik jūrininkai, locmanai, uostininkai, bet ir procesą stebėjęs KVJU direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus: „Mačiau, kaip visos tarnybos dirbo kaip iš natų - jokių problemų, įtampos nebuvo. Iš šalies žvelgiant atrodė, kad uosto ir krovos kompanijos specialistai atlieka jiems gerai žinomą ir įprastą darbą“.
Po pirmojo istorinio „MSC Ingy“ reiso Klaipėdos jūrų uostas atverčia naują savo veiklos puslapį - šoktelėjo į aukščiausią lygą. Akivaizdu, kad ir vieninteliame Lietuvos uoste jau galima priimti bei greitai aptarnauti didžiausius pasaulio konteinervežius.
Pasaulio laivybos rinkoje lyderiaujanti kompanija MSC plukdo konteinerius okeaniniais maršrutais į įvairius žemynus. Iš 500 uostų, kuriuose švartuojami jos laivai, tik 37 yra pasiruošę priimti pačius didžiausius ULCV klasės MSC konteinervežius.
Laivai plaukioja Šilko keliu
„Baltijos jūroje tokie laivai iki šiol plaukdavo tik į Orhusą (Danija) ir Gdanską (Lenkija). Bandomasis reisas parodė, kad juos gali krauti ir prie mūsų įmonė, kur veikia tarptautinis krovinių skirstymo centras“, - sakė „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimantas Juška.
Šiuo metu į naująjį „Klaipėdos Smeltės“ terminalą kartą per savaitę atplaukia 5000–7000 TEU talpos MSC laivai, gabenantys konteinerius okeaninės laivybos linija „Australia Express“. Jos maršrutai Klaipėdą jungia su svarbiausiais Europos bei Rytų šalių uostais: Londonu, Antverpenu, Valensija, Neapoliu, King-Abdula, Singapūru, Kolombu, Sidnėjumi.
Klaipėdos uoste į tokius laivus vienu kartu pakraunama ir iš jų iškraunama iki 6000 tranzito konteinerių su įvairiomis prekėmis. Didžioji jų dalis vėliau mažesnės talpos fideriniais laivais plukdoma į kaimyninius uostus Suomijoje, Rusijoje, Estijoje bei kitose šalyse.
„MSC Ingy“ plaukioja vadinamuoju „Šilko“ keliu iš Ningbo ir Šanchajaus (Kinija), Kvangjango (Pietų Korėja), Tanjung Pelepo (Malaizija) į Europą - Sineso, Bremerhafeno, Gdansko, Roterdamo uostus. Atgaliniais maršrutais kroviniai iš Vakarų patenka į Tolimųjų Rytų uostus.
Šįkart iš laivo „MSC Ingy“ denių į krantą bus iškrauta ir pakrauta apie 1100 sutartinių konteinerių su Lietuvos ir Baltarusijos eksporto bei importo kroviniais, skirtais dešimtims siuntėjų ir gavėjų.
Planuose - naujos investicijos
„Tikimės reguliariai aptarnauti tokius milžinus kaip „MSC Ingy“. Jie atgabentų daugiau krovinių - didėtų kompanijos ir valstybės pajamos. Šis reisas bandomasis, todėl laivas nebuvo pakrautas iki Klaipėdos jūrų uoste nustatytų ribinių grimzlės parametrų“, - aiškino R.Juška.
Didžiulio konteinervežio įvedimo į uostą ir švartavimo procesus akylai stebėjo Ženevoje įkurto MSC operacijų centro atstovai. KVJU locmanų, buksyravimo kompanijos „Towmar Baltic„ kitų partnerių darbas įvertintas kaip aukšto profesionalumo, atitinkantis laivybos kompanijos standartus ir lūkesčius.
„Klaipėdos Smeltės“ specialistų žiniomis, MSC savininkai kitų metų pradžioje turėtų galutinai nuspręsti, ar ULCV klasei priskiriami šios kompanijos konteinervežiai reguliariai plukdys krovinius į Lietuvos uostą.
„Galvodami apie tolimesnę plėtrą esame numatę apie 65 mln. eurų investicijas. Įgyvendinus visas idėjas ir planus, „Klaipėdos Smeltės“ terminalo krovos pajėgumas galėtų padidėti iki 800 tūkst. konteinerių arba 1,2 milijono TEU“, - į ateitį optimistiškai žvelgia R.Juška.
„Klaipėdos Smeltė“ jau rengiasi naujam šuoliui: statomos naujos krovinių aikštelės, pasirašyta sutartis su Suomijos kompanija „Konecranes“ dėl 12 naujų kranų įsigijimo, papildomai priimta ir apmokyta 60 specialistų. Šiuo metu įmonėje dirba apie 310 žmonių.
Konteinerių krova tik didės
Pasaulio laivybos ir krovinių rinkos analitikai prognozuoja, kad konteinerių krova Baltijos jūros regione, o taip pat ir Klaipėdos jūrų uoste turėtų ir toliau augti.
Pernai „Klaipėdos Smeltėje“ perkrauta 180 tūkst. jūrinių konteinerių, o šiemet planuojama pasiekti 380 tūkst TEU apyvartą. Šios įmonės akcijų paketo savininkė - konteinerių terminalus įvairiose pasaulio uostuose valdanti tarptautinė bendrovė „Terminal Investment Limited“.
Reguliarūs MSC laivų reisai didina konteinerių krovą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Šiemet čia iš visos perkrauta 677 tūkst. 350 TEU - beveik 60 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (430 tūkst. 974 TEU).
Prie ryškių pokyčių svariai prisideda kita jūrų uoste įsikūrusi lietuviško kapitalo krovos įmonė „Klaipėdos konteinerių terminalas“ - jos krovos apimtis šiemet išaugo daugiau kaip 20 proc.
Susisiekimo ministerija, įvertinusi pastarojo laikotarpio konteinerių krovos tendencijas, KVJU direkcijai leido į Klaipėdą atplaukiantiems laivams, kurių bendroji talpa yra didesnė nei 60 tūkst. vienetų, sumažinti uosto rinkliavas.
