Kas tam trukdo? Tiek Finansų ministerija (FM), tiek ir Vidaus reikalų ministerija (VRM) skelbia apie priemones bei planus, kaip stabdoma cigarečių kontrabanda mūsų šalyje.
Bene dažniausiai nurodoma, kad dėl šešėlinės rinkos egzistavimo kalta Lietuvos geografinė padėtis, cigarečių kainų skirtumai, lyginant su kaimyninėmis šalimis ir palankus lietuvių požiūris.
Žinoma, netrūksta ir norinčių greitai ir lengvai užsidirbti, spjaunančių į draudimus ir baudas. Todėl Lietuvoje netrūksta ne tik kontrabandos gabentojų, bet ir veikiančių įmonių, kur nelegaliai gaminami rūkalai.
Kaip rodo ir naujausi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) duomenys, vidutiniškai prekėms šešėlyje Lietuvoje per mėnesį išleidžiama 80 eurų. Ekspertai tikina, kad prie egzistuojančių šešėlinės rinkos suvaldymo kliūčių prisideda ir teisinio reglamentavimo spragos.
Abiejų ministerijų atstovai portalui lrytas.lt nurodė, kokios priemonės kovoje su šešėline cigarečių rinka bus pasitelktos dabar ir kokios laukia naujovės.
Milijonai cigarečiai plūsta per sienas
To paties LLRI tyrimas atskleidžia, kad mūsų šalyje šešėlinė rinka traukiasi labai lėtai, o šešėlinio vartojimo mastai yra didžiausi, palyginti su kitomis kaimyninėmis valstybėmis.
Lietuva dėl geografinės padėties yra patogi nelegalių tabako gaminių gabenimo į Vakarų Europą šalis. Muitinės departamento duomenimis, šiuo metu baltarusiškos kilmės cigaretės sudaro apie 53 proc. iš viso Lietuvoje muitinės sulaikytų cigarečių kiekio.
Per pastaruosius trejus metus sulaikyta cigarečių pakelių: 2016 m. – 238 mln. vnt., 2017 m. – 128 mln. vnt., 2018 m. I pusmetį – 121 mln. vnt. Kaip nurodo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), pastaruoju metu yra gerokai išaugę iš Baltarusijos gabenamų kontrabandinių rūkalų srautai ir smarkiai sumažėję iš Rusijos.
Naujausiais bendrovės „Nielsen“ atliekamais tuščių pakelių tyrimo duomenimis, šiuo metu nelegalios cigaretės sudaro 16,5 proc. (pavyzdžiui, 2017 m. pabaigoje nelegalūs rūkalai Lietuvoje dar buvo užėmę 19,6 proc. rinkos).
Aprūpina technologijomis ir technika
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas išdėstė, kokiomis priemonėmis jo vadovaujama ministerija bando užkirsti kelius šiai veikai.
„Pirmiausia investuojama į ES išorės sienos (Lietuvos dalies) apsaugos stiprinimą moderniomis techninėmis priemonėmis. Padidintas finansavimas valstybės sienų apsaugai kartu su panaudotomis Europos Sąjungos vidaus saugumo fondo lėšomis leido padaryti didžiulį proveržį“, – nurodo ministras portalui lrytas.lt atsiųstame atsakyme.
Ministerija taip pat nurodė, kad per pastaruosius, 2017–2018, metus buvo įdiegta ir atnaujinta stebėjimo sistema keliolikoje pasienio užkardos saugomų valstybės sienos ruožų. Taip pat įrengta apsauginė tvora (44, 64 km) valstybės sienos ruože su Rusijos Federacija.
ES išorės sienos (Lietuvos dalies), stebimos taikant modernias sienos stebėjimo technologijas, dalis sudarė 49,3 proc. (2016 m. – 33 proc.). Planuojama, kad iki metų pabaigos ši dalis padidės iki 53 proc.
Be to, 2018–2019 m. planuojama, kad pasieniečiai būs aprūpinti bepiločiais orlaiviais, kurie padėtų veiksmingiau kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, ypač su tabako gaminių kontrabanda.
Į pagalbą – kriminalinė žvalgyba
Pasak vidaus reikalų ministerijos atstovų, užkardant neteisėtą prekių gabenimą ir prekybą labai svarbi kriminalinės žvalgybos įtaka.
Per 2018 m. 9 mėnesius net 81 proc. visų tabako gaminių VSAT sulaikė atsižvelgusi į kriminalinės žvalgybos informaciją. Todėl tiek VSAT, tiek ir policija didelį dėmesį skiria kriminalinės žvalgybos gebėjimams stiprinti.
Vien per šiuos metus Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai (MKT), bendradarbiaudami su kitomis institucijomis, aptiko keturis tabako sandėlius Lietuvoje, kuriuose buvo nelegaliai apdorojamas tabakas ir gaminami rūkalai.
Muitinės departamento atstovai pripažįsta, kad kova su kontrabanda yra sudėtingas procesas ir didėjant prekybos globalizacijai, jos srautams muitų teisės aktų pažeidimai, nelegali prekyba įgauna intelektualesnes ir išradingesnes formas ir būdus.
Todėl Lietuvos muitinė taiko modernias tikrinimo priemones ir technologijas.
Kokias spragas užtaisys greičiausiai?
Svarstoma, kad kontrabandai kelią greičiausiai pavyktų užkirsti susilyginus rūkalų kainoms mūsų šalyje su kaimyninėmis šalimis. Kol tai skamba gana neįtikėtinai, specialistai pirštu baksnoja į Akcizų įstatymą.
Tikinama, kad jame tabako žaliavos turi būti įtrauktos kaip akcizinės prekės. Tokiu atveju sumažėtų nelegalių tabako perdirbėjų norai ir planai tuo užsiimti. Vidaus reikalų ministerija mato kitą opią problemą – visuomenės palankų požiūrį į tokią veiklą.
„Daug lemia palankus gyventojų požiūris ir kainų skirtumas. 2017 m. VRM užsakymu atliktos gyventojų apklausos duomenimis, 31 proc. Lietuvos gyventojų pateisina kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą. O tabako gaminių kainos Lietuvoje ir Baltarusijoje skiriasi keturis penkis kartus, Lietuvoje ir Rusijoje – beveik tris kartus“, – sako E.Misiūnas.
Akcizinių prekių neteisėta apyvarta duoda greitą ir didelį pelną. Todėl ministerija parengė pataisas, kuriomis griežtinamos poveikio priemonės tokia veikla užsiimantiems žmonėms.
„Siekiant užkardyti tokias nusikalstamas veikas reikia veiksmingų priemonių ekonominiam nusikaltimus darančių asmenų potencialui pakirsti ir taip įdiegti visuomenėje principinę nuostatą, kad nusikalsti neapsimoka“, – nurodo ministerijos atstovai.
Vidaus reikalų ministerija parengė Neteisėto praturtėjimo prevencijos įstatymo ir Baudžiamojo kodekso pakeitimo projektus, kuriais siūloma įtvirtinti civilinio konfiskavimo institutą kaip neteisėto praturtėjimo prevencijos priemonę.
Taip pat nurodoma, kad po liepos mėnesį Vyriausybės nutarimu sudarytos naujos Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos iš esmės suintensyvėjo tiek kontrabandos, tiek ir kitų šešėlinės ekonomikos sričių mažinimo priemonių planavimas ir įgyvendinimas centrinių institucijų lygiu.
Pokyčiai jau kitąmet
Finansų ministerijos atstovai portalui lrytas.lt pateiktoje informacijoje nurodė, kad kartu su kontroliuojančiomis institucijomis jie vertina situaciją neapdoroto tabako apyvartos srityje ir analizuoja tikslingumą siūlyti sprendimus dėl šio tabako apmokestinimo akcizais.
Todėl pagal Tabako kontrolės pagrindų konvencijos pagrindu priimtą Protokolą dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo apsispręsta pasauliniu mastu įdiegti tabako gaminių atsekamumo sistemą.
Lietuva taip pat yra pasirašiusi ir ratifikavusi šį Protokolą, todėl, kaip ir kitos šalys, užtikrins, kad jų teritorijose pagaminti tabako gaminiai (pakeliai, kitos pakuotės) būtų paženklinti unikaliu identifikavimo ženklu (kodu), kuriame būtų užkoduota atitinkama informacija, susijusi su paženklintais tabako gaminiais.
Europos Sąjungos lygio teisės aktais jau numatytas tabako gaminių atsekamumo sistemos įdiegimas visose ES valstybėse narėse. Unikaliu identifikavimo ženklu privalės būti paženklinti visi vienetiniai tabako gaminių pakeliai. Tabako gaminių atsekamumo sistema sudarys sąlygas gauti visapusišką informaciją apie tabako gaminius – pradedant jų pagaminimo vieta ir baigiant pardavimo vieta.
Pagal ES teisės aktus minėta atsekamumo sistema privalės būti taikoma cigaretėms ir cigaretėms sukti skirtam tabakui nuo 2019-05-20, kitiems nei cigaretėms ir cigaretėms sukti skirtiems tabako gaminiams – nuo 2024-05-20.
Lietuvoje šių teisės aktų nuostatos dėl tabako gaminių atsekamumo sistemos įgyvendintos Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo nuostatomis.
