Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė Eltai teigė, kad asociacija stengėsi suteikti profesinį saugumą nariams, buvo rengiama daug nemokamų mokymų apie 2019 m. pokyčius, tačiau dar ne visi buhalteriai iki galo supranta nuo kitų metų įsigaliosiančius pasikeitimus.
„Deja, bet pagal dabar užduodamus klausimus suprantame, kad yra daug buhalterių, kurie dar nėra iki galo supratę, kaip reikės skaičiuoti algas 2019 m., kaip reikės skaičiuoti atostoginius už 2019 m. sausį, jei jie būtų mokami 2018 m. gruodį.
Yra įmonių, kurios dėl tokio didelio neaiškumo tiesiog uždraudė mokėti sausio atostoginius gruodį, nurodant, kad visi teiktų po du atskirus prašymus: vieną už gruodį, o kitą už sausį. Nenustebčiau, jei šių įmonių sąrašuose būtų ir biudžetinės įstaigos“, – Eltai pasakojo D. Čibirienė.
Pasak jos, iki šiol yra išlikę daug komunikacijos klaidų, kurios palaiko sumaištį ir neaiškumus.
„Buhalteriai kamuojasi. Žiūri į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) puslapį, paskui į „Sodros“, paskui dar į skaičiuoklę ir sėdi sutrikę, nes visur teikiama skirtinga informacija. Prašėme SADM išsitaisyti klaidas. Gavome atsakymą, kad jie rodo (pačius skaičiavimo. – ELTA) principus, o tarifas ne toks, nes jie rodo vidutinį tarifą. Buhalteriai ir verslas skaičiuoja mokesčius ne pagal vidutinius tarifus, bet pagal įstatymuose nustatytus: algos ir mokesčiai yra skaičiuojami 1 euro cento tikslumu“, – teigė D. Čibirienė.
Kaip SADM patikino Eltą, www.kiek.lt atlyginimo ir mokesčių skaičiuoklė yra skirta gyventojams apsiskaičiuoti savo pajamas, atsižvelgiant į mokesčių pakeitimus ir asmeninius pasirinkimus – kaupti nuo darbo užmokesčio asmeninei pensijai ar ne. Skaičiuoklės pateikiami skaičiavimai yra apvalinami, todėl, pasak ministerijos, skaičiuoklė – labiau orientacinio pobūdžio.
„Manytume, kad nereikėjo iš viso rodyti www.kiek.lt skaičiuoklės, nes ji skaičiuoja su klaidomis“, – mano LBAA prezidentė.
Pasak jos, mokesčių mokėtojai turės būti kantrūs ir, gavę atsakymą, nepamiršti periodiškai perklausti ir sutikrinti gautą informaciją su įstatymais.
„Buhalteriai dabar turi didesnį krūvį dėl to, kad yra metų pabaiga. Projektų skaitymui nėra laiko, nebus laiko ir perskaityti visus įstatymus.
Laukia metai, kada turėsime daugiau darbo, ir dar daugiau laiko turėsime skirti mokymuisi. Gali būti, kad dėl to padidės buhalterinių paslaugų kainos“, – Eltai teigė LBAA prezidentė.
Vis dėlto buhalteriai palaiko idėją perkelti didžiąją dalį „Sodros“ mokesčių darbuotojui, nes darbuotojai turėtų žinoti, kokie mokesčiai yra mokami nuo darbo užmokesčio, tačiau dievagojasi, kad pasiruošti šiems pokyčiams buvo per mažai laiko.
„Tikėjome, kad darydama perkėlimą valdžia nenuskriaus kitų mokesčių mokėtojų, neišbalansuos mokestinės sistemos, o verslas galės ramiai pasiruošti šiems pokyčiams be jokios panikos ir darbo per šventes. Deja, yra kitaip. (...) Buhalteriai visą vasarą mokėsi pagal paskelbtus projektus ir pažadus. (...) Pasirodžius visam paketui, prasidėjo diskusijos, paaiškėjo grubios klaidos, ir vėl pasipylė projektai, kurie ištaisė tik kai kurias klaidas.
Rezultatas – aišku, kad dirbsime per šventes, daug kas pirmąsias 2019 m. algas paskaičiuos su klaidomis, bus mokesčių mokėtojų, kurie gaus mažiau, nors infliacija ir kainų kilimas kitąmet bus gana ženklus. Apmaudu, kad geros idėjos dėl neprofesionaliai atliktų namų darbų turi tokį negerą prieskonį. Buhalteriai, jei pridarys klaidų – jas ištaisys, bet įstatymuose klaidų taip lengvai neištaisysi“, – Eltai pasakojo D. Čibirienė.
ELTA primena, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. darbuotojų darbo užmokestis „ant popieriaus“ turės būti padidintas 1,289 karto.
Siekdamas, kad pensijų kaupimas netaptų našta, Seimas 0,55 proc. sumažino dirbančiųjų įmokas „Sodrai“ ir 1 proc. sumažino gyventojų pajamų mokestį (GPM).
Kaip nurodoma bendro Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Sodros“ bei Valstybinės mokesčių inspekcijos projekto „Kiek“ informacijoje, GPM dalis sieks 20 proc. tam darbo užmokesčiui, kurio metinė suma neviršys 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) (2019 m.), 84 VDU (2020 m.) ir 60 VDU (2021 m.). Tuo tarpu 27 proc. GPM bus taikoma tai darbo užmokesčio daliai, kuri viršys 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.) ir 60 VDU (2021 m.).
Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) nuo sausio 1 d. sieks 6,98 proc.
Valstybinis socialinis draudimas (VSD) sudarys 12,52 proc., tačiau jis nebus taikomas darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.) ir 60 VDU (2021 m.).
Darbdavio socialinio draudimo įmoka (nedarbo socialinis draudimas, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas) sudarys 1,47 proc. (2,19 proc. terminuotoms sutartims), tačiau nebus taikoma darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.) bei 60 VDU (2021 m.).
Įmokos į ilgalaikio darbo išmokų fondą bei į Garantinį fondą sieks po 0,16 proc. ir nebus taikoma darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 m.), 84 VDU (2020 m.) ir 60 VDU (2021 m.).
Lukas Blekaitis
