Visame kaime ir kaimo gyventojų namų viduje ištempti tinklai popieriui džiovinti. Laikas nuo laiko galima pamatyti skraistėmis apsisiautusias, po kaimą zujančias dajų moteris.
„Manzhao kaime mes gaminame dajišką popierių jau daugiau nei 800 metų“, – sako popieriaus gamybos tradicijų tęsėjas Yanas Kanas. Jau nuo penkerių metų šis dajų etninės mažumos atstovas pajuto nenumaldomą potraukį mokytis gaminti popierių. Berniukas stebėdavo, kaip daugelis jo šeimos narių geležiniuose rezervuaruose ruošia popieriaus masę iš tikrojo popiermedžio (lot. Broussonetia papyrifera) žievės. Kai vaikinui sukako 16 metų, jis jau galėjo dirbti savarankiškai – per tą laiką seneliai anūkui buvo atskleidę visas popieriaus gaminimo paslaptis.
Budizmas
Pasak Y.Kano, popieriaus gamybos ištakos susijusios su šioje vietovėje vyraujančiu budizmu.
Valdant Pietų Song dinastijai (1127–1279), kai popieriaus gamybos technologija buvo įdiegta Manzhao kaime, dajų karalius budistas paprašė kaimo gyventojų mokytis ir pradėti gaminti popierių budistų šventraščiams. Dėl gero laidumo orui, atsparumo dilimui ir įspūdingo ilgaamžiškumo dajiškas popierius pamažu išstūmė džiovintus palmių lapus, ant kurių buvo rašomi įvairūs dokumentai, vadinamieji palmių lapų rankraščiai, perimti iš Indijos kultūros.
Dajiško popieriaus gamybai reikalinga žaliava ruošiama tankiame atogrąžų miške, kuriuo apaugęs visas kalnas netoli kaimo. Skirtingai nuo įprastinio popieriaus gamybos technologijos, kai popieriaus masei ruošti kertami medžiai, dajiškas popierius yra nekenksmingas aplinkai, nes jo žaliava yra šių medžių šakų žievė. Nupjautos medžio šakos greitai atauga, pats medis užauga iki 9 metrų aukščio.
Dajiškam popieriui gaminti tebenaudojama 800 metų senumo technologija, kuri buvo tobulinama nuo to laiko, kai apie 105-uosius metus po Kr. Kinijoje buvo išrastas popierius.
„Kai aš buvau vaikas, jaučiau, kad popieriaus gaminimas yra tai, kas mane gali padaryti laimingu. O kai užaugau, tai natūraliai tapo mano užsiėmimu“, – sako šio pasakojimo herojus.
Rinką užplūdus pramoniniu būdu gaminamam popieriui, senovinį ekologišką popieriaus gaminimo meną
puoselėjantiems Manzhao kaimo žmonėms iškilo problemų. Stengdamasis jas spręsti,Y.Kanas patobulino popieriaus gaminimo technologiją, sutrumpindamas gamybos laiką ir sumažindamas darbo sąnaudas. Tada su naująja technologija jis supažindino kaimo žmones, mokydamas juos be jokio atlygio.
„Aš nenoriu, kad mūsų karta prarastų senovines žinias ir patirtį“, – sakė Y.Kanas. 2009 metais kartu su gimtojo kaimo gyventojais jis įkūrė kooperatyvą, o šie jį išrinko pirmininku. Siekdamas plėsti popieriaus gaminimo verslą, vyras deda pastangas, kad dajiškas popierius būtų žinomas ir už šalies ribų.
Kadangi popieriaus gamybos technologija buvo patobulinta ir nuolat tobulinama, dajiškas popierius dabar tapo žinomas visame pasaulyje. Žmonės jį naudoja budistų šventraščiams, arbatos pakeliams, popieriniams skėčiams, žibintams, skrybėlėms, lempų gaubtams ir net laikinajai stogų dangai. Kai kada jis naudojamas ir kaip odos pakaitalas. Iš nedidelio darbščių žmonių kaimo Sišuangbannos dajų autonominėje prefektūroje dajiškas popierius prasiskynė kelius į JAV, Tailandą, Japoniją, Pietų Korėją ir kitas pasaulio vietas, konstatuoja „cgtn.com“.
Parengė Leonas Grybauskas
