Naftos produktų surinkimo ir narų laivas „Naras“ – modernus. Nuleistas į akvatoriją prieš metus, jis padeda Klaipėdos uoste užtikrinti aplinkosaugos reikalavimus, o kartu – tinkamą uosto akvatorijos ir jos prieigų povandeninę priežiūrą.
Šis Klaipėdos uosto užsakymu sukurtas ir Estijoje pagamintas laivas pelnė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) įvertinimą – konkurso „Metų gaminys“ aukso medalį.
LPK Klaipėdos uosto direkciją pagerbė ir „Sėkmingai dirbančios“ įmonės apdovanojimu.
Apie Klaipėdos uosto kuriamas inovacijas – pokalbis su Klaipėdos uosto direktoriumi Arvydu Vaitkumi.
– Kokia laivo „Naras“ paskirtis?
– Svarbiausia – stiprinti laivybos saugumą uoste ir prižiūrėti krantines. Juo besinaudojantys narai dabar jau turi geras sąlygas dirbti.
Narai tikrina krantinių būklę, dugno reljefą. Jie neria po vandeniu ir tada, kai reikia apžiūrėti avarijos vietą, kai, pavyzdžiui, būna pažeidžiami laivai ar konstrukcijos – uosto hidrotechniniai statiniai.
Šiame laive sumontuota valdymo stotis su barokamera, todėl narai gali daug ilgiau išbūti po vandeniu. Tai gerokai padidino jų saugumą. Anksčiau po vandeniu narai galėdavo išbūti ne ilgiau kaip 20 minučių ir ne didesniame nei 50 metrų gylyje. Ir kaskart tai būdavo susiję su jų sveikata ir net gyvybe. Dabar jiems dirbti saugu.
Kadangi laivas naujas, jo ir navigacija ypač gera, jis ir daug greitesnis už senąjį, ir manevringesnis. Dar vienas jo privalumas – denio priekyje sumontuotas kranas-gervė, kuria naudojantis iš dugno galima iškelti 3–5 tonų krovinius – povandeninius kliuvinius.
Kadangi tai yra ir naftos produktų surinkimo laivas, jis turi iki 60 kub. metrų talpos rezervuarą naftos produktams rinkti.
Vis dėlto ši jo paskirtis dar nebuvo išbandyta. Avarijų pasitaiko retai, o uostas turi specialiai teršalams surinkti skirtų laivų.
– Kada „Naras“ naudojamas dažniau – įvykus incidentams ar kaip darbinis laivas?
– Jis naudojamas esant poreikiui. Vienas pastarųjų darbų – laivo įgula apžiūrėjo dugną prie uosto krovos kompanijų krantinių. Išsiaiškinome, kiek grunto ties jomis nukasti, o kiek palikti, nes reikia užtikrinti reikiamą gylį. Tai svarbu, kad uosto veikla būtų sklandi. Narai reikalingi, nes dalis grunto yra labai arti krantinių. Greiferis atplaukia kasti grunto, tad būtina žinoti, kokia situacija yra povandeninėje krantinės dalyje.
– Kokių inovacijų reikėtų laukti ateinančiais metais?
– Uostas yra viena inovatyviausių teritorijų Lietuvoje. Ir man, kaip piliečiui, svarbūs yra lazerių, biotechnologijų, saulės modulių ir kitokių aukštųjų technologijų laimėjimai.
Inovacijoms ir Klaipėdos uosto direkcija skiria ypač daug dėmesio. Šiuo metu mūsų užsakymu specialistai kartu su instruktoriais kuria povandeninį droną. Jo reikia, kad būtų galima nuolat stebėti krantinės konstrukcijų būklę ir iš karto siųsti duomenis į informacines sistemas.
Svarbu ir tai, kad uosto direkcija, ko gero, yra vienintelė valstybės įmonė, kuri gali dirbti tik skaitmeninėje erdvėje ir nebenaudoti jokio popieriaus spaudiniams. Sudėtingiau nebent inžinieriams – jiems dar tenka išsispausdinti didelio formato brėžinius, kad galėtų matyti bendrą vaizdą.
Mūsų įmonė turi 26 informacines programas, kurios naudojamos stebint uostą, skaičiuojant krovinius, derinant atsiskaitymus su laivų savininkais. Prie mūsų sistemos yra prisijungusi muitinė, pasienio tarnyba.
Viskas susiję, nes viena inovacija skatina kitos atsiradimą. Pavyzdžiui, laivas „Naras“ yra susijęs su povandeniniu dronu.
– Kuri šių metų investicija buvo svarbiausia?
– Mano požiūriu, Birių krovinių (trąšų) terminalo krantinių atnaujinimas. Pirmą kartą uosto istorijoje pastatėme jas greičiausiai ir sudėtingiausiomis sąlygomis. Krantinės buvo rekonstruotos nestabdant jose darbų.
Polių konstrukcijos buvo sukaltos vandenyje, prie jų švartuojami laivai, o krantinės – perstatomos. Kompanija, gegužę visiškai baigusi darbus krantinėse, deklaravo, kad valstybei ši investicija sugrįš per metus. Legaliai veikiančiame versle ir dar valstybiniame sektoriuje tai fantastiškas pelningumas. Dabar šis atnaujintas Birių krovinių terminalas yra didžiausias pasaulyje.
Nuolat investuoja
Pagal krovinių apyvartą keletą pastarųjų metų Klaipėdos uostas yra absoliutus lyderis tarp Baltijos valstybių uostų. Į uosto infrastruktūrą Uosto direkcija kasmet investuoja dešimtis milijonų eurų. Nuolatinės investicijos daro uostą konkurencingą ir leidžia savo investicijas planuoti uosto naudotojams siekiant gerų krovos rezultatų.
Per devynis šių metų mėnesius Klaipėdos uostas pasiekė geriausią trijų ketvirčių rezultatą – perkrauta 33,68 mln. tonų krovinių, tai yra 6,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Šiemet direkcija suplanuotas investicijas vykdo kone šimtu procentų. Uoste rekonstruojama nemažai krantinių siekiant jas pritaikyti būsimam didesniam gyliui, statomi ir rekonstruojami geležinkelio keliai ir kt.
Vienas reikšmingiausių darbų – Malkų įlankos infrastruktūros plėtra, kartu sprendžiant ekologines problemas. Įlankos gilinimo ir su tuo susijusių aplinkosaugos priemonių įrengimo projekto vertė – apie 67,8 mln. eurų.
Malkų įlankos sutvarkymas suteiks ne tik naują kokybinį šuolį čia veikiančioms įmonėms, bet ir gerokai pagerins ekologinę situaciją ne tik šioje įlankoje, bet ir visoje uosto akvatorijoje.
