Gili duobė. Taip atliekų verslo dalyviai apibūdino padėtį antrinių žaliavų rinkoje.
Kritus jų kainoms pakuočių atliekų, ypač plastiko, tvarkymo sąnaudos tapo didesnės už pajamas.
Lėmė politikų sprendimai
„Tai – politinė problema. Europa daugybę metų Kiniją maitino atliekomis.
Bet pernai, kai ES tam tikrai kinų produkcijai padidino muitus, kinai savotiškai atkeršijo.
Jie prieš metus panaikino licencijas maždaug pusei plastiko pakuotes perdirbusių įmonių ir sugriežtino atliekų drėgnumo bei jų užterštumo reikalavimus. Pavyzdžiui, anksčiau drėgmės kiekis negalėjo viršyti 0,5 proc., dabar – 0,01 proc.
O tai reiškia, kad atliekos turi būti sausos kaip parakas“, – pasakojo Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO), vienijančios apie 1,6 tūkst. įmonių, direktorius Nerijus Juškaitis.
Susitraukus paklausai krito ir antrinių žaliavų supirkimo kaina. Anksčiau Vokietijoje už prasčiausio plastiko toną buvo mokama 140 eurų, o dabar – 70 eurų.
Susikaupė tūkstančiai tonų
„Iki krizės atliekos į Kiniją buvo gabenamos aplinkiniais keliais. Konteineriai su jomis iš Lietuvos negali būti plukdami tiesiai dėl galiojančių teisės aktų.
Pakuočių atliekos buvo gabenamos į Vokietiją, Lenkiją arba Belgiją, o tada, surinkus milžinišką kiekį, kraunamos į konteinerius ir išplukdomos“, – aiškino N.Juškaitis.
Dabar šis nebylus karas tarp Europos ir Kinijos palietė ir didžiuosius Lietuvos atliekų tvarkytojus – bendroves „Ecoservice“, VSA, „Ekonovus“, „Virginijus ir Ko“ bei „Ekobazę“.
Įmonių rūšiavimo bazėse susikaupė tūkstančiai tonų sutvarkyto, bet niekam nereikalingo plastiko.
Kartoną perdirba ir Lietuvoje
Dalis popieriaus atliekų – neužterštų kartoninių pakuočių – sutvarkoma koncerno „Grigeo“ įmonėse Grigiškėse ir Klaipėdoje.
„Grigeo“ turi ir antrinę įmonę „Grigeo Recycling“, kuri sudaro sutartis su didžiaisiais prekybos centrais ir perdirba iš jų surinktą kartoną.
Stiklo pakuotės irgi yra perdirbamos, nors pajėgumų ir nepakanka.
Pavyzdžiui, šviesų stiklą perdirba fabrikas Panevėžyje, tamsų – Kaune.
Vežėjai ieško išeičių
„Gerokai sumažėjo gamyklų, galinčių perdirbti tam tikros rūšies ir užterštumo plastiką. Mes žaliavą parduodame tiek Lietuvoje, tiek Vakarų Europoje, tačiau tam reikia labai daug pastangų ir laiko.
Šiuo metu turime apie 300 tonų išrūšiuoto ir neparduoto plastiko“, – aiškino bendrovės VSA operacijų vadovas Laurynas Kazlauskas.
Anot „Ecoservice“ generalinio direktoriaus Sauliaus Budrevičiaus, bazėje paruošto perdirbti plastiko yra sukaupta maždaug 3 tūkstančiai tonų, o tai – apie 150 vilkikų.
„Jos po truputį eksportuojamos. Bet jei pardavimas visai sustotų, mus pakirstų nuostoliai.
Europos rinkoje antrinių žaliavų pasiūla yra milžiniška, pajamų menkai tegauname“, – neslėpė S.Budrevičius.
Jo teigimu, sudėtingiausia su iš įvairių rūšių plastiko pagamintomis, nuo maisto produktų likusiomis pakuotėmis, kurių apskritai neįmanoma perdirbti.
O per praėjusius metus jų per rūšiavimo sistemą buvo surinkta apie 810 tonų.
„Kitose valstybėse iš jų gaminamas kietasis atgautasis kuras, kurį deginant išgaunama energija. Lietuvoje tokios gamybos nėra, o Klaipėdoje esančioje „Fortum“ jėgainėje deginamos tik mišrios, po rūšiavimo likusios komunalinės atliekos.
Tokias pakuotes anksčiau veždavome į Latviją, Lenkiją, Vokietiją arba kitas valstybes, tačiau dabar jų niekam nereikia“, – aiškino S.Budrevičius.
„Ecoservice“ pati kitąmet planuoja imtis kietojo atgautojo kuro gamybos ir jau įsigijo tam skirtą įrangą. Bet kol kas plastiko stirtos toliau kaupiasi visų vežėjų kiemuose.
Jau sumažino skolas
Šį rudenį atliekų verslo dalyviai visi kaip vienas kartojo, kad šį sektorių paralyžiavo nemokumo krizė. Skolų neišvengė „Žaliasis taškas“, atstovaujantis apie 3 tūkst. įmonių. PTO su maždaug 1,6 tūkstančiais įmonių buvo skolinga apie 1,7 mln. eurų.
Tad kas iki šiol pasikeitė? Pasak N.Juškaičio, PTO rugsėjį tiesiog padidino pakuočių tvarkymo įkainius.
„Mūsų sutarties šalys – gamintojai ir importuotojai – nesuvokė, kodėl jie buvo pakelti. Anksčiau sutartis su mumis jie sudarydavo net neklausinėdami, nes jų įnašai buvo nedideli ir sudarė menką pakuotėms sutvarkyti būtinų sąnaudų dalį.
Tačiau kartu su Kinijos sukelta krize kilo ir „Metrail“ skandalas. Štai tada įmonės pradėjo skaityti sutartis ir aiškintis, kas vyksta.
Vienintelės mūsų pajamos – iš gamintojų ir importuotojų. Jų pinigais atsiskaitome su atliekų tvarkytojais ir galime išrašyti pažymas, liudijančias, kad pakuotės deramai sutvarkytos.
Jei nebūtume pakėlę įkainio, atliekų vežėjai būtų nebegalėję tęsti veiklos. Sistema būtų griuvusi, o tai reikštų visišką chaosą“, – aiškino N.Juškaitis.
Jo teigimu, pareigoms įvykdyti šiemet PTO iš viso turės skirti 2,5 mln. eurų ir didžiąją dalį skolos vežėjams jau sugrąžino.
Stringa sistema
Pasak „Žaliojo taško“ atstovės Simonos Rasalės, ši organizacija pamažu atsiskaito su visais komunalinio srauto atliekų tvarkytojais.
Jos teigimu, dalis atsiskaitymų užtrunka ilgiau dėl ribotų Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS) techninių galimybių, kai atliekų tvarkytojai negali išrašyti, o organizacija – gauti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų.
„Atkreipiame dėmesį, jog šie atsiskaitymo trikdžiai susiję su Aplinkos ministerijos diegiamos sistemos nesklandumais ir iš to kylančiomis problemomis. Jie nepriklauso nuo mūsų finansinių galimybių“, - teigė S.Rasalė.
Ji užsiminė, kad būtent besikeičiančios ekonominės sąlygos kelia naujus iššūkius ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijoms.
„Atsižvelgiant į atliekų tvarkymo rinkoje susidariusią situaciją „Žaliasis taškas“ didelę dalį padidėjusių sąnaudų dengs iš sukaupto kapitalo lėšų, tačiau, kaip ir kitos pakuočių atliekų tvarkymą šalyje koordinuojančios organizacijos, yra priversta koreguoti esamus įkainius už pakuočių atliekų tvarkymą.
Pakuočių atliekų tvarkymo kainų kėlimą lemia nemažai objektyviai pagrįstų ekonominių priežasčių. Viena iš svarbiausių – Kinijos apribotas atliekų importas.
Kita – didėjanti neperdirbamų atliekų arba tiesiog šiukšlių dalis pakuočių atliekų konteineriuose.
Įtaką daro ir smarkiai išaugusios transporto bei darbo jėgos sąnaudos", – sakė S.Rasalė.
Numatoma, kad dėl minėtų priežasčių šių metų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos kaštai išaugs net 3,87 mln. eurų, t.y. 41 proc. Beveik pusė padidėjusių išlaidų – 46 proc., arba 1,76 mln. eurų „Žaliojo taško“ nariams bus dengiama iš sukauptų Organizacijos rezervų.
Kiekis padidėjo, o kainos krito
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, per 2017 metus iš surūšiuoto komunalinių atliekų srauto buvo sukaupta per 45 tūkst. tonų įvairių antrinių žaliavų, kurioms sutvarkyti skirta 8,7 mln. eurų.
Daugiausia lėšų – apie 4,6 mln. eurų – prireikė plastiko atliekoms: jo kiekis pernai siekė 11,8 tūkst. tonų. Dar apie 1,2 tūkst. tonų sudarė kombinuoto plastiko pakuotės.
Palyginti su 2013 metais, plastiko pernai sutvarkyta vos ne penkiskart daugiau, – prieš penkerius metus jo buvo surinkta tik 2,6 tūkst. tonų, o iš viso per „varpelių“ sistemą tada buvo surinkta tik 22,6 tūkst. tonų antrinių žaliavų.
Šiemet tendencijos išliko tokios pat kaip pernai, tačiau antrinių žaliavų vertė rinkoje smarkiai krito.
Pavyzdžiui, palyginti su 2016-aisiais, popieriaus supirkimo kaina smuko nuo 125 eurų už toną iki 80 eurų, skaidraus plastiko – nuo 280 eurų už toną iki 140 eurų. Neprasta liko tik švaraus plastiko – PET taros kaina. Ji pakilo nuo 240 eurų už toną iki 250 eurų.
Mafija lobo iš šiukšlių importo
Lenkijos policijos pareigūnams šiemet spalį pavyko atskleisti organizuotą nusikaltėlių grupuotę, kuri pelnėsi iš nelegalaus šiukšlių importo, – vežė atliekas iš Vakarų Europos valstybių.
Kaip spėjama, mafija taip pat užsakė nelegalių sąvartynų padegimą. Atlikusi kratas keturiose Lenkijos vaivadijose policija suėmė 8 kartu veikusius asmenis, kurie į šalį nelegaliai įvežė per 50 tūkst. tonų šiukšlių iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Švedijos.
Šiukšlės buvo įvežamos prisidengiant legaliais leidimais įkurti tris antrinių plastiko žaliavų sąvartynus. Iš tiesų vietoj plastiko atliekų sąvartynuose buvo pilamos importuotos buitinės atliekos, o visi trys sąvartynai dėl neaiškių priežasčių sudegė.
2018-ųjų vasarą Lenkijoje buvo padegta daugiau kaip šimtas sąvartynų (nuotr.) ir dėl tyčia sukelto didžiulio ekologinio pavojaus vyriausybei teko skubiai sušaukti specialų posėdį.
