Kuo remiantis iš savininko gali būti paimama nuosavybė? Ar gali žemių savininkai ginčyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumą arba už tai reikalauti didesnio atlyginimo?
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindai, sąlygos ir tvarka, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, yra reglamentuota specialiu įstatymu.
Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme numatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę.
Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės įgaliotos institucijos (Finansų ministerijos) patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje.
Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.
Žemės savininkai gali nesutikti pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą ir tokiu atveju kyla ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Jeigu per 30 dienų nuo pranešimo apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą įteikimo žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto nepasirašo, projektą įgyvendinanti institucija privalo kreiptis į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo.
Teismas, visų pirma, įvertina žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, o priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.
Ginčo atveju žemės savininkas turi galimybę ne tik kelti klausimą dėl paties žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo, bet ir dėl jam priklausančio atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.
Teismas gali nustatyti kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte. Tokiu atveju už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis.
Tačiau reikia įvertinti, jog teismas gali nustatyti ne tik didesnį, tačiau ir mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.
Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama.
