LR seime konservatorius Paulius Saudargas užregistravo įstatymo pataisą, pagal kurią stipresnis nei 6 proc. alus būtų pilstomas į 200 ml. tarą.
„Bandau įsivaizduoti, kaip žmogus parsineša namo pirkinius ir į savo įprastą bokalą susipila vieną, paskui kitą buteliuką alaus. Butų juokinga, jei nebūtų graudu. Graudu ne tik dėl vartotojo, kurio tokiais draudimais visiškai nebegerbiame, bet ir dėl mūsų verslo”, – naujas politikų užmačias komentavo „Kauno alaus” vadovė Lina Šileikienė.
Seime po pateikimo įstatymo pataisoms pritarta, bet jis dar nepriimtas. Draudimo taikymas turės būti suderintas su Europos Sąjunga, notifikuotas nustatyta tvarka, nes tai yra prekybos techninio reglamento dalis. Jo iniciatoriai turi viziją, kad nuo kitų metų liepos 1 d. visas stipresnis nei 6 proc. alus bus pardavinėjamas 200 ml buteliukuose.
19 metų vienam seniausių Lietuvos bravorų vadovaujanti L. Šiliekienė piktinosi, kad kiekvieną kartą, kai imasi bloginti sąlygas alaus verslui, valdžios žmonės nepateikia jokių faktais ir skaičiais paremtų argumentų.
Draudimus palydi skambiomis, tuščiomis frazėmis
„Kiekvienas naujas draudimas pateikiamas prisidengiant kilniu tikslu – mažinti alkoholizmą. Prieš daugiau nei ketverius metus buvo uždrausta pilstyti stipresnį nei 7,5 proc. alų į didesnę nei 1 litro tarą, beje, pažeidžiant ES techninį reglamentą. Tada bandėme ieškoti teisybės ES institucijose, kreipėmės į Europos Komisiją, prašydami pradėti oficialią ikiteisminio tyrimo Europos Teisingumo teisme procedūrą. Visgi draudimas įsigaliojo, stipraus alaus į 2 litro talpos butelius nebepilstome. Bet problema, kurią šiuo draudimu norėta išspręsti, pasak naujų draudimo autorių, tebeliko. Lietuviai vis dar per daug geria alkoholio ir dėl to kaltas alus! Tai kur tie rezultatai, kurių siekė? Siūlydami ir priimdami tokius nepamatuotus draudimus valdžios žmonės elgiasi neatsakingai, o ypač mažųjų aludarių atžvilgiu – kenkėjiškai”, – įsitikinusi L. Šileikienė.
Ji klausė, kokiais argumentais remdamiesi draudėjai nustatė 6 proc. alaus stiprumo ribą, kaip tai paveiks vartojimą? Diskusijų ir atsakymų nėra, yra tik įstatymų leidžiamosios ir draudimus įteisinančios galios demonstravimas.
Nuolatos didinami alkoholio akcizai, taros ribojimai ir kiti draudimai, pasak „Kauno alaus” direktorės, privedė prie to, kad Lietuvoje praktiškai nebeliko stipraus alaus, nors jis yra kulinarinio kultūros paveldo dalis. Vieni tokių yra visi porteriniai alūs. Liko tik tos pačios problemos, kurias atsiet sprendžia. Bet jei kartą pamatė, kad priemonė neveikia, tai ar reikia dar eksperimentuoti, žinant, kad bandymai daromi su gyvais žmonėmis, kurie dalyvauja šiame versle – augina miežius, gamina alų, gyvena iš to ir išlaiko savo šeimas. Stipresnį nei 6 proc. alų daugiausiai gamina maži bravorai, veikiantys nedideliuose miesteliuose. Kiek žmonių nukentės, praras dalį ar visas pajamas regionuose, niekas neskaičiuoja, ne iš tiesų jie niekam neįdomūs.
„Šūkiai siekti, kad žmonės mažiau gertų, visais laikais labiau panašūs į savireklamos akcijas, norint atkreipti į save dėmesį. Tik už tai tenka sumokėti verslui, kuris vos vos kvėpuoja. Antra vertus, pasižiūrėkime, kas už to stovi? Stipriųjų gėrimų gamintojų verslas, kuriam iki šiol leidžiama pardavinėti savo produkciją „jogurtų” indeliuose. Nusipirkai, vietoje nuplėšei, išgėrei! Ar ten ieškote kaltininkų, ponai?”, – klausė L. Šileikienė.
Lietuvos akcizų politikos dėka grynasis alkoholis aluje kainuoja 29 proc. brangiau nei degtinėje, o 2020 m., pagal dabartinę akcizų politiką, kainuos beveik dvigubai brangiau.
Kaip paveiks mažuosius aludarius?
„Kauno alaus” asortimente stipresnis nei 6 proc. alus sudaro 20 proc. produkcijos. Didžioji dalis jų yra rūšys, priskiriamos kulinariniam kultūros paveldui. Norėdamas laikytis įstatymo, jei jis bus priimtas, bravoras turės papildomai investuoti į pilstymo liniją apie 150 tūkst. eurų. „Šias investicijas turėtume paimti iš apyvartinių lėšų, kurių nuolat trūksta. Vien tik mokesčiai ir akcizai sudaro trečdalį „Kauno alaus” metinės apyvartos. Akcizo lengvatų nebeliko, o jis pats nuolat yra didinamas. Bankai, žinodami valstybės požiūrį į alkoholio verslą, jau seniai atsisako mums skolinti. Galbūt tie, kas kuria naujus draudimus, nežino mažųjų aludarių verslo situacijos, tačiau ir net nebando pasidomėti. Man sunku įsivaizduoti, kaip tokį įstatymą galėtų vykdyti dar mažesni bravorai. Jei ir toliau bus tęsiama tokia valstybės politika, apie autentišką, natūralų alų dabartinių keturiasdešimtmečių karta galės tik sekti pasakas savo anūkams”, – apgailestavo L. Šileikienė.
„Kauno alaus” bravore alus gaminamas pagal senas tradicijas, brandinamas atvirose tapose, kiekviena rūšis gaminama ir brandinama atskirai. Senuoju, klasikiniu būdu paminamo alus kiekis sudaro mažiau nei 10 proc. rinkos. Pusė jo yra stipresnis nei 6 proc. Jei mažieji aludariai finansiškai nesugebės pereiti prie 200 ml. taros, jiems teliks viena išeitis – nutraukti gamybą.
