Penktadienį – 2009 metų sausio 16 dieną – nebeskraidysianti pranešė „FlyLAL-Lithuanian Airlines“, kuriai vadovavo dabartinis „Small Planet Airlines“ bendraturtis Vytautas Kaikaris.
2010 metų spalio 1-oji, penktadienis, tapo paskutinė „Star1 Airlines“. 2015 metų gegužės 22 dieną, penktadienį, stabdanti skrydžius pranešė „Air Lituanica“.
Vakar pranešta, kad 2018 metų gruodžio 6 dieną „Small Planet Airlines“ direktorius Kristijonas Kaikaris kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.
Po to, kai lapkričio 28-ąją Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus įsakymu buvo sustabdyta bendrovės licencija vykdyti oro susisiekimą, „Small Planet Airlines“, negalėdama skraidinti, nebegauna pagrindinių savo pajamų, todėl buvo priimtas sprendimas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
Šitaip paaiškino aviacijos įmonės rinkodaros direktorius Simonas Bartkus.
Svarsto skųsti teismui
Lietuvos bendrovė „Small Planet Airlines“ spalio 23 d. pranešė apie pradėtą restruktūrizavimo procesą, kaip geriausią būdą išsaugoti ir tęsti sėkmingą veiklą.
Taip pasielgti ją paskatino antrinių bendrovių Vokietijoje ir Lenkijoje finansinės nesėkmės.
Šios kompanijos nutraukė savo veiklą šį rudenį, o Lietuvos „Small Planet Airlines“ buvo laidavusi išoriniams paslaugų teikėjams už bendroves Vokietijoje ir Lenkijoje.
„Nors mes matome pagrindą skųsti teismo sprendimą dėl atsisakymo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, taip pat turime galimybę skųsti Civilinės aviacijos administracijos sprendimą arba kreiptis dėl laikinos licencijos išdavimo, esminė sėkmingos skrydžių veiklos sąlyga – nepertraukiamumas.
Jis buvo sutrikdytas, pagrindiniai klientai pasirinko kitus vežėjus. Siekdami apsaugoti kreditorių interesus kreipėmės į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo“, – priežastis redakcijai atsiųstame laiške aiškino „Small Planet Airlines“ vadovas K.Kaikaris.
„Small Planet Airlines Cambodia“, registruota Kambodžoje, lieka veikti – jos pagrindinį paketą valdo kiti akcininkai.
Sulaikė bendrovės lėktuvą
Praėjusią vasarą, per intensyvų turizmo sezoną, nuolat skambėjo turistų pasipiktinimas dėl smarkiai vėluojančių „Small Planet Airlines“ skrydžių.
Bloga žadančių ženklų padaugėjo rudenį, kai skrydžiai ir toliau vėlavo. Be to, Lietuvos užimtumo tarnyba spalį gavo pranešimą apie 87 įmonės darbuotojų atleidimą.
Lapkričio 22 dieną išmušė dar sunkesnė valanda. „Lietuvos oro uostų“ įmonė kreipėsi į Civilinės aviacijos administraciją (CAA) prašydama už nepadengtas skolas sulaikyti oro bendrovės „Small Planet Airlines“ lėktuvą.
Tačiau tą pačią dieną aviacijos kompanija sumokėjo Vilniaus oro uostui skolingą sumą – 820 tūkst. eurų, šitaip atsiskaitydama už anksčiau suteiktas paslaugas pagal išrašytas sąskaitas.
Nepatikėjo rimtumu
Užkaišyti vienos spragos nepakako – įmonė grimzdo gilyn.
Lapkričio 28-ąją CAA pranešė sustabdžiusi bendrovės „Small Planet Airlines“ licenciją vykdyti oro susisiekimą, bet paliko galioti vežėjo pažymėjimą.
Prieš porą dienų iki šio žingsnio „Small Planet Airlines“ atstovai teigė, kad į aviacijos įmonės kapitalą nusitaikė investuotojas. Pasak bendrovės, lapkričio viduryje buvo pasirašytas ketinimų protokolas dėl papildomų investicijų, kurios sustiprintų įmonės galimybes toliau pelningai dirbti.
Bendrovė neatskleidė, kas yra naujas galimas investuotojas.
Kas tas slaptasis pirkėjas, žinojo CAA, tačiau jos vadovai nepatikėjo galimo investuotojo ketinimų rimtumu.
„Iš to, ką jie pateikė, mes nematome, kad tas investuotojas turi realių ir įrodymais pagrįstų ketinimų investuoti. Galbūt yra norai, bet investuotojo neturime“, – tuomet sakė CAA vadovas Joris Gintilas.
Į Lietuvos aviacijos įmones ne kartą yra taikęsi kinai, norintys patekti į ES rinką.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, „Small Planet Airlines“ domėjosi ne Kinijos investuotojai.
Sudarė sutartį, bet skraidino kiti
Kai „Small Planet Airlines“ į kampą įspeitė finansinė krizė, prieš kelias dienas kelionių organizatoriai „Novaturas“ ir „Tez Tour“ pasirašė sutartį su įmone „GetJet Airlines“. Tačiau kol kas ši įmonė neskraidina lietuvių turistų.
Antai trečiadienį keleivius į Hurgadą (Egiptas) išskraidino bendrovei „Go2Sky“ priklausantis orlaivis „Boeing 737“, kuris registruotas Slovakijoje. Skrydžiui į Šarm aš Šeicho kurortą iš Vilniaus oro uosto pakilo lėktuvas „Airbus A320“, kuriuo dar prieš porą savaičių naudojosi „Small Planet Airlines“ padalinys Lenkijoje.
Viešai paskelbtame „GetJet Airlines“ naudojamų orlaivių sąraše yra septyni lėktuvai – du „Airbus A320“ ir penki „Boeing 737-400“. Visi jie registruoti Lietuvoje.
Naujausias lėktuvas šiame sąraše pagamintas prieš 19 metų – tai „Airbus 320“, kurį užsakė Ispanijos oro vežėjas „Iberia“, o vėliau perleido Bulgarijos užsakomųjų skrydžių bendrovei.
Seniausiam „GetJet Airlines“ orlaiviui – jau 29-eri. Šį „Boeing 737-400“ dar 1989-aisiais pradėjo naudoti Jungtinės Karalystės bendrovė „British Midland“.
Tiesa, „GetJet Airlines“ direktorius Darius Viltrakis aiškino, kad sutartyje su kelionių organizatoriumi numatyta, jog skrydžiai bus vykdomi 2003 ir 2001 metų gamybos orlaiviais „Airbus A320“, taip pat naujesnio tipo „Boeing-737 Next Gen“.
Vyksta aktyvios derybos su išperkamosios nuomos bendrovėmis dėl papildomų lėktuvų – tai turėtų būti „Airbus A320“ ir „Boeing 737“ modelių orlaiviai.
Užsimojo pavergti ir Aziją
2013-ųjų balandžio mėnesį užsakomųjų skrydžių bendrovės „Small Planet Airlines“ vadovai Vytautas Kaikaris ir Andrius Staniulis iš verslininko Gedimino Žiemelio valdomos „Avia Solutions Group“ įsigijo 95,5 proc. Lietuvos ir Lenkijos įmonių „Small Planet Airlines“ akcijų.
Po šio sandorio V.Kaikariui priklauso 70, o A.Staniuliui – 30 proc. akcijų.
2015 metais įmonė pradėjo veržtis į Azijos rinką – užsimojo skraidinti užsakomaisiais reisais keleivius iš Kinijos ir Pietų Korėjos į Kambodžą.
Taip pat įmonė įgijo vežėjo licenciją Vokietijoje, ilgainiui – ir Kambodžoje.
