Seimo nariui Stasiui Tumėnui suorganizavus Aplinkos ministerijos atstovų vizitą į „Toksikos“ Šiaulių filialą, kuriame įsikūręs pavojingųjų atliekų deginimo įrenginys ir sąvartynas. Būtent pavojingųjų atliekų sąvartyne laidojamos tos pavojingosios atliekos, kurios negali būti niekaip kitaip perdirbamos ir nebedalyvauja žiedinėje ekonomikoje.
Dabar pavojingųjų atliekų turėtojams taikomas mokestis – 65 Eur už vieną pavojingų atliekų toną. Dar tiek pat jie turėtų sumokėti į valstybės biudžetą.
„Tai yra per didelė kaina, neskatinanti atliekų turėtojų tinkamai sutvarkyti atliekas. Esama tvarka neskatina atsakingo ir saugaus tokių atliekų tvarkymo sąvartynuose. Dėl aukštos kainos pavojingosios atliekos nepatenka į pavojingųjų atliekų sąvartyną. Mes tikimės, kad Aplinkos ministerija inicijuos įstatymo pataisas, leisiančias papildomai neapmokestinti tų pavojingų atliekų, kurios neturi alternatyvinių tvarkymo būdų“, – teigė „Toksikos“ generalinis direktorius Arūnas Dirvinskas.
„Toksikos“ valdybos pirmininkas Dangirutis Janušas mano, kad dėl didelių mokesčių pavojingų atliekų turėtojai gali ieškoti būdų, kaip apeiti sistemą. „Šiandien atliekų turėtojams yra palikta teisė patiems identifikuoti atliekas, kurios susidaro gamybos procesuose. Todėl jie patys nusprendžia, pavojinga tai ar nepavojinga atlieka. Savo ruožtu brangus pavojingųjų atliekų tvarkymas neskatina tinkamai rūšiuoti susidarančių atliekų“, – sako jis.
Seimo narys S.Tumėnas teigia, kad būtina griežtinti pavojingų atliekų kontrolę – tai numato ir šiuo metu ruošiama Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos pertvarka.
„Žiedinėje ekonomikoje nedalyvaujančioms atliekoms reikia ieškoti sprendimo. Būtina sukurti kuo palankesnę aplinką joms tinkamai sutvarkyti“, – mano Seimo narys.
„Suprantama, kad pavojingųjų atliekų turėtojai, žinodami didelio mokesčio naštą, pavojingas atliekas tvarko netinkamai: arba sandėliuoja, arba išveža kaip nepavojingas atliekas į nepavojingų atliekų sąvartynus jeigu ne Lietuvoje, tai Latvijoje“, – sakė A. Dirvinskas.
Jo teigimu, tik 4 procentai Lietuvoje susidarančių pavojingų atliekų patenka į pavojingų atliekų sąvartyną, kur atliekos yra tinkamai užkonservuojamos. Kur dingsta ir ar tinkamai tvarkoma didžioji dalis pavojingųjų atliekų, niekas atsakymo neturi.
„Toksikos“ valdybos pirmininkas D.Janušas mano, kad, norint paskatinti teisingai ir nepadarant žalos aplinkai tvarkyti pavojingas atliekas, reikia panaikinti dvigubą aplinkos taršos mokestį.
„Tik per kainos reguliaciją pavojingos atliekos gali būti sutvarkomos tinkamai“, – teigė D.Janušas.
Ūkio ministerija šiuo metu inicijuoja įstatymo pakeitimus dėl pavojingų atliekų tvarkymo. „Toksikos“ vadovai ir Seimo narys S.Tumėnas mano, kad Aplinkos ministerija taip pat turėtų įsiklausyti į atliekų tvarkytojų argumentus.
Susitikime nemažai kalbėta ir apie pavojingų atliekų turėtojų kontrolę. Dabar atliekų identifikacija palikta tik turėtojų žiniai, kurie patys nusprendžia, ar atlieka pavojinga, todėl atliekos be kontrolės patenka į nepavojingų atliekų sąvartynus.
Susitikime aptarta būtinybė stiprinti pavojingųjų atliekų turėtojų kontrolę.
