Tiria patys save
Profesinė liga apibrėžiama kaip nustatyta tvarka pripažintas ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ar pavojingų darbo aplinkos veiksnių.
Norėdami už tai gauti išmokas, pacientai turi kreiptis į Darbo medicinos ekspertus ir išsitirti sveikatos būklę. Ekspertams nustačius ligą dėl netinkamų ir sveikatai pavojų keliančių darbo sąlygų, asmens prašymas keliauja į „Sodrą“, kur, jį patvirtinus, iš valstybės pinigų asmeniui skiriama vienkartinė arba nuolatinės išmokos.
Tiesa, „Sodra“ turi teisę skųsti darbo medicinos gydytojo išvadas, jeigu jos atrodo nepagrįstos, specialiai Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai (CDMEK), o čia, anot „Sodros“ specialisto, ir prasideda visos linksmybės.
CDMEK komisiją sudaro 12 asmenų, iš kurių – penki gydytojai, o iš tų penkių gydytojų trys – darbo medicinos ekspertai, kurie patys ir diagnozuoja asmeniui profesinę ligą.
„Komisijoje mes turime tris gydytojus, kurie patys yra darbo medikai ir priiminėja sprendimus, o vėliau dalyvauja tuos sprendimus, kuriuos patys ir priėmė, tiriant. Turime situaciją, kad mes skundžiame tuos pačius gydytojus tiems patiems gydytojams.
CDMEK pirmininkas Vidmantas Januškevičius taip pat pats yra darbo medicinos gydytojas. Tai jeigu pats Vidmantas nustato profesinę ligą, jis pats ir dalyvauja bei pirmininkauja jos tyrime, kurio paprašė kita institucija“, – pasakojo šaltinis.
Įtarimus sukėlė keli atvejai
Lrytas.lt žiniomis, CDMEK pirmininkas V.Januškevičius dirba darbo medicinos gydytoju Jonavos raj. „Achemos“ poliklinikoje. Dar viena komisijos narė Rita Raškevičienė dirba darbo medicinos gydytoja Kauno klinikose.
„Neseniai buvo puikus pavyzdys, kuomet apskundėme vieną abejotiną sprendimą skirti išmokas. Jį priėmė darbo medicinos gydytoja R.Raškevičienė, vėliau pati sėdėjo jį tirdama ir po to vėl ji pati buvo informuota jau kaip gydytoja, kad jos sprendimas buvo priimtas.
Ir tai yra ne vienetinis atvejis. Nesunkiai paieškoję randame bent šešis tokius nutikimus, o, atidžiai patikrinus dokumentus, jų būtų daugybė.
Komisija yra pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai. Vadinasi, jos nariai yra kaip valstybės tarnautojai ir jiems galioja etikos kodeksas, viešųjų ir privačių asmenų interesas“, – teigė „Sodros“ darbuotojas.
Apie tai, kad vyksta kažkokie keisti dalykai, specialistas tikino supratęs tuomet, kai pastebėjo, kad jau keli sveikatos įstaigų gydytojai, dirbantys Vilniuje, važiuoja tirtis pas darbo medicinos ekspertus V.Januškevičių bei R.Raškevičienę į Kauną bei Jonavą, nors darbo medicinos gydytojų yra ir sostinėje.
„Vilniaus poliklinikoje dirba viena sesutė ir ji neseniai važiavo į Jonavą pas darbo mediką V.Januškevičių, kuris jai pripažino profesinę ligą. Mes apskundėme prašymą, tačiau jis pats dalyvavo jį vertinant. Tai kaip jis gali nepatvirtinti to, ką pats priėmė?
Klaipėdoje nustatytas profesines ligas komisija ginčija, nes patyliukais visi šneka, kad V.Januškevičius ir kiti Kauno darbo medicinos gydytojai „pjaunasi“ su klaipėdiečiais darbo medikais“, – sakė „Sodros“ darbuotojas.
„Elektrėnuose dirba tokia gydytoja Irina Naumčik. Ji visada siunčia pacientus pas darbo medicinos gydytojus tik į Kauną, nors gali siųsti ir į Vilnių“, – pridūrė šaltinis, pažymėdamas, kad taip gydytojai galimai susirenka kyšius, kuriuos gauna už priimtą ir pačių patvirtintą prašymą gauti išmokas arba tokiu būdu padeda išmokas gauti pažįstamiems bei kolegoms.
Įtaria pasipelnymu iš kyšių
Lrytas.lt šaltinis papasakojo ir apie vieną atvejį, kuomet jam galutinai trūko kantrybė. Anot jo, vienai moteriai buvo nustatytas stipininio nervo pažeidimas, už kurį ji siekė gauti išmokas kaip už darbe patirtą susirgimą.
„Mes bendravome su chirurgais, kurie gydė tą moterį. Kai chirurgas išgirdo, kad stipininio nervo pažeidimas pripažintas profesine liga dėl to, kad žmogus sunkiai dirbo, jūs neįsivaizduojate, kaip jis juokėsi man į ragelį. Sakė, kad čia yra absurdas, taip negali būti, nes jis yra pažeidžiamas nuo netaisyklingos laikysenos, o ne nuo darbo. O komisija pripažino tai darbo liga“, – prisiminė specialistas.
„Tiesiog susėdę Kaune draugeliai darosi pinigus. Tai yra tragedija, kai valstybės pinigai yra šitaip mėtomi“, – kritikos CDMEK negailėjo jis.
Jei profesinė liga pripažįstama draudiminiu įvykiu, skiriama 100 proc. asmens gaunamo mėnesinio uždarbio. Tiesa, jeigu žmogui pripažįstama daugiau nei 30 proc. nedarbingumo dėl profesinės ligos, jis išmokas (kiekvienam asmeniui suma skirtinga) gauna reguliariai kiekvieną mėnesį.
Neigė turintys įtaką sprendimams
Lrytas.lt pakalbintas CDMEK pirmininkas, darbo medicinos gydytojas Vidmantas Januškevičius kategoriškai neigė kalbas, kad darbo medicinos gydytojai, būdami ir CDMEK nariais, padeda pažįstamiems arba pacientams už kyšį gauti už pripažintą profesinę ligą skiriamas išmokas.
„Norėčiau paneigti tokias kalbas. Tokių situacijų, kad būtų, kai kažkas iš savo gydymo įstaigų [svarsto tų pačių įstaigų darbuotojų prašymus gauti išmokas, – aut.past.], tai net neįsivaizduoju, apie ką kalbama.
Jeigu nagrinėjamas konkrečių klinikų atvejis, tai paprastai nusišalina visi, kas yra iš tų klinikų, ir tai yra fiksuojama protokole. Negali būti, kad tas žmogus priiminėja kažkokio kolegos sprendimus“, – kalbėjo jis.
Tiesa, paklaustas apie Kauno klinikų darbo medicinos gydytoją R.Raškevičienę, V.Januškevičius šiek tiek pakeitė poziciją.
„Mano darbovietės atveju nėra taip buvę [kad svarstyčiau savo kolegos prašymą, – aut.past.], o R.Raškevičienės atveju yra buvę, taip. Bet ji yra CDMEK narė ir tikrai ne ji viena tą bylą tiria“, – aiškino jis.
Visgi vėliau pasiteiravus, ar jis ir kiti du darbo medicinos ekspertai, esantys ir CDMEK nariais, diagnozavę pacientui profesinę ligą, po „Sodros“ prašymo apskundimo dalyvauja ir galutiniame prašymo svarstyme, kuriame patys gali priimti arba atmesti savo anksčiau priimtus sprendimus, V.Januškevičius pripažino, kad posėdžiuose dalyvauja ir pasisakyti gali visi komisijos nariai.
„Taip, pasisakyti gali kiekvienas, bet ne žodis esmė. Esmė yra dokumentai“, – sakė CDMEK pirmininkas.
Sprendimą gali skųsti teismui
Darbo medicinos ekspertas ir CDMEK pirmininkas, paklaustas apie šaltinio minėtąjį atvejį, kuomet Vilniaus poliklinikos darbuotoja tirtis dėl profesinės ligos važiavo būtent pas jį į Jonavą, nors sostinė taip pat turi savo darbo medicinos gydytojus, V.Januškevičius teigė, kad kiekvienas pacientas turi teisę rinktis, pas kurį darbo mediką jam važiuoti konsultuotis.
„Konkrečiai šis atvejis CDMEK svarstytas nebuvo. Jei visgi šis atvejis bus apskųstas, neabejotinai nusišalinsiu nuo svarstymo bei sprendimo priėmimo“, – pridūrė CDMEK pirmininkas.
Kalbėdamas apie atvejį, kuomet kitai moteriai buvo nustatytas stipininio nervo pažeidimas, dėl kurio po „Sodros“ prašymo apskundimo jai komisija vis tiek skyrė išmokas ir pripažino ją turinčia profesinę ligą, V.Januškevičius patikino, kad stipininio nervo pažeidimas yra vienas dažniausių profesinių ligų skyrimo atvejų.
„Be to, mūsų sprendimus „Sodra“ gali skųsti ir Administraciniam teismui. Yra buvę, kad į teismą kreipėsi ir patys žmonės“, – sakė CDMEK pirmininkas.
Ministerija tirs komisijos darbą
CDMEK yra pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai, kuriai dabar vadovauja Aurelijus Veryga. Ministerijos Spaudos tarnybos patarėja Alina Žilinaitė pripažino, kad komisijai keliami įtarimai ministerijai kelia susirūpinimą ir ministerijos darbuotojai aiškinsis, ar komisijos veikloje nebuvo padaryta pažeidimų.
„Visoms SAM sudarytoms darbo grupėms ir komisijoms yra keliami aukščiausi skaidrumo reikalavimai. Tad tokiais atvejais, jeigu yra įžvelgiamas interesų konfliktas, komisijos nariai privalo nusišalinti nuo sprendimo priėmimo.
Komisijai metami kaltinimai kelia susirūpinimą, vis tik iki šiol SAM nėra gavusi jokių oficialių skundų dėl minimų asmenų ir galimų korupcijos atvejų priimant komisijos sprendimus.
Atsižvelgiant į gautą informaciją, SAM aiškinsis, ar komisijos darbe nebuvo padaryta pažeidimų“, – laiške lrytas.lt rašė A.Žilinaitė.
