Pasirodžius žiniai, kad teisėsaugininkai ėmė purtyti vokiečių bankininkystės milžiną, reakcijos Frankfurto akcijų biržoje ilgai laukti neteko – per keletą minučių banko akcijų vertė sumažėjo net 5 proc.
„Tai rodo vis mažėjantį investuotojų pasitikėjimą, o bankui tai gali kainuoti labai brangiai“, – neslėpė vienas biržos prekeivių.
Pasivijo Panamos skandalas
Apie 170 Vokietijos kriminalinės policijos pareigūnų nuo pat ryto atvyko į centrinę „Deutsche Bank“ būstinę ir pradėjo kratą. Jų taikiklyje atsidūrė mažiausiai du banko darbuotojai, nors neatmetama, kad įtarimų sulauks ir daugiau jų.
Teisėsauga kol kas šykščiai komentavo tyrimą, tačiau neslėpė, kad tai susiję su vadinamaisiais Panamos dokumentais, kai buvo paskelbta daug informacijos apie įvairių asmenų turimas sąskaitas lengvatinių mokesčių zonose.
Popieriai, kuriuos sudaro milijonai dokumentų iš Panamos teisėtvarkos bendrovės „Mossack Fonseca“, buvo nutekinti žiniasklaidai 2016 metų balandį.
Keliems bankams, tarp jų Švedijos „Nordea“ ir „Handelsbanken“, jau buvo paskirtos baudos dėl taisyklių, draudžiančių pinigų plovimą, pažeidinėjimo, aprašyto Panamos dokumentuose.
Dabar atėjo eilė ir „Deutsche Bank“. Manoma, kad vokiečių bankas kai kuriems klientams padėjo pervesti galbūt ne visai aiškios kilmės pinigus į šias šalis.
Frankfurto prokuratūros teigimu, per koncerno valdomą įmonę britų Mergelių Salose vien 2016-aisiais buvo perpumpuota apie 311 mln. eurų, priklausiusių banko klientams.
Įkliuvo ir su danais
Kratos dėl lėšų plovimo prevencijos pažeidimų „Deutsche Bank“ būstinėje vyko ir ankstesniais metais. Tačiau bankas šiuo atžvilgiu, atrodo, ne visuomet buvo linkęs laikytis įstatymų.
Vokietijos finansų priežiūros tarnyba „BaFin“ šių metų rugsėjį ėmėsi dar negirdėto žingsnio – paskyrė bankui specialų atstovą, kuris turi teisę prižiūrėti, kaip laikomasi pinigų plovimo prevencijos reikalavimų.
„Deutsche Bank“ dalyvavo ir plaunant neaiškios kilmės rusų lėšas per Estijoje veikiantį Danijos „Danske Bank“ padalinį. Mat vokiečiai iki 2015-ųjų jam teikė korespondencinio banko paslaugas. Pradėjus tyrimą dėl danų veiklos paaiškėjo, kad per Vokietijos banką vien 2007 metais galėjo būti išplauta apie 150 mlrd. dolerių (dabartiniu kursu – per 132 mlrd. eurų).
Pats bankas tvirtino nutraukęs ryšius su „Danske Bank“ Estijos padaliniu, kai tik kilo įtarimų dėl galimai neskaidrių pervedimų.
Šįmet tikisi pelno
Keletą metų iš eilės nuostolius milijardais eurų skaičiavęs „Deutsche Bank“ buvo priverstas imtis restruktūrizavimo – atsisakyti dalies veiklų, atleisti tūkstančius darbuotojų.
Bankas per pastarąjį dešimtmetį turėjo sumokėti milijardus eurų įvairių baudų, daugiausia – JAV rinkos priežiūros tarnyboms. Jos buvo skirtos už neteisėtą veiklą prieš krizę parduodant klientams su būsto paskolomis susijusius vertybinius popierius, taip pat už prekybos valiutomis taisyklių pažeidimus.
Nors prieš porą metų buvo kilę abejonių, ar didžiausias Vokietijos bankas apskritai išsikapstys, dabar jis tapo įdomus investuotojams.
Neseniai JAV rizikos kapitalo fondas „Hudson Executive Capital“ įsigijo 3,1 proc. banko akcijų už 620 mln. dolerių (546 mln. eurų) ir tapo vienu iš penkių didžiausių akcininkų, pagal valdomą paketą nusileisdamas tik Kataro emyratui ir Kinijos koncernui HNA.
Amerikietis vadino vokiečių finansų įstaigą nesuprasta ir nuvertinta, todėl nusprendė investuoti.
