Nepaisant bandymų sustabdyti visuotinį atšilimą, pasaulinė akmens anglių paklausa praėjusiais metais išaugo 1 proc., daugiausia dėl kylančios paklausos Azijoje. Kinija yra pati didžiausia anglies vartotoja pasaulyje, daugiausia naudojanti akmens anglį elektros energijos gamybai.
Tačiau net ir Kinijoje įvairios organizacijos spaudžia politikus spręsti oro taršos miestuose problemas, ragindamos vietoj anglies elektros energijai gaminti rinktis gamtines dujas ir atsinaujinančius išteklius.
Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenimis, 2017 m., po du dešimtmečius trukusio sumažėjimo, pasaulinė akmens anglies paklausa padidėjo iki 5,35 mlrd. tonų.
Nors daugelis išsivysčiusios ekonomikos šalių, kaip Kanada, Vokietija ir Didžioji Britanija, ieško būdų pakeisti elektrinėse naudojamą anglį aplinką mažiau teršiančiomis alternatyvomis, kitose pasaulio dalyse situacija yra kitokia.
Regis, Indija ateityje anglies vartojimu turėtų aplenkti Kiniją. Tuo tarpu kitos Azijos šalys, kaip Indonezija, Malaizija, Pakistanas, Filipinai ir Vietnamas, taip pat deklaravo didėjantį anglies suvartojimą.
„Daugelis besivystančios ekonomikos šalių anglį vertina kaip itin svarbų ekonominio augimo variklį dėl lengvo anglies transportavimo ir palyginti mažos kainos“, – rašoma IEA pasaulio energetikos perspektyvų apžvalgoje.
Prognozuojama, kad anglies paklausa iki 2040 m. išaugs iki 5,4 mlrd. tonų. Prognozuojama, kad anglies vartojimo sumažėjimą Kinijoje, ES ir Jungtinėse Valstijose atsvers padidėjęs Indijos ir Pietryčių Azijos anglies vartojimas.
Akmens anglis yra vienas esminių visuotinio atšilimo kaltininkų, nes būtent iš deginamos anglies praėjusiais metais išsiskyrė 40 proc. viso pasaulyje išmetamo CO2, aplenkiant naftą (34 proc.) ir gamtines dujas (19 proc.), rodo Pasaulinio anglies projekto (GCP) duomenys.
IEA perspėja, kad šalys privalo imtis skubių veiksmų padidinti CO2 surinkimą ir saugojimą. Tačiau šiuo metu šalis atbaido aukštos CO2 surinkimo kainos.
Pasak IEA, šiuo metu pasaulyje pradėti du dideli anglies dioksido surinkimo, saugojimo ir utilizavimo (CCUS) projektai. Tokie projektai pradėti Saskačevane, Kanadoje ir Jungtinėse Valstijose, Teksase. Šie projektai pajėgūs surinkti atitinkamai apie 1,0 ir 1,4 mln. tonų CO2 per metus.
Tačiau, IEA teigimu, norint pasiekti 2015 m. pasirašyto Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslus, CO2 surinkimo mastai iki 2030 m. nuo dabar esančių 2,4 mln. turi būti padidinti iki 350 mln. tonų.
„Norint greito ir mažiausiai kainuojančio energetikos pokyčio, valstybės privalo investuoti į švaresnes, išmanesnes ir efektyvesnes energetikos technologijas“, – rašoma Tarptautinės energetikos agentūros apžvalgoje.
