Elektros ir dujų kainos buitiniams vartotojams kitąmet turėtų augti apie 15 proc., teigia Kainų komisijos pirmininkė. Pasak Ingos Žilienės, galutiniai tarifai turėtų būti patvirtinti penktadienį, o galimybių mažinti kainų augimą yra nedaug.

Įvardino kainų pokyčių priežastis

„Buitiniams vartotojams gamtinių dujų kainos nuo kitų metų sausio 1 dienos gali augti apie 15-20 proc., tačiau komisija turėtų priimti sprendimą dėl atskirų (vartotojų – BNS) pogrupių penktadienį. Kainų augimas būtų 8-9 centai už kubinį metrą“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė I. Žilienė.

Pasak jos, verslui dujų kainos turėtų augti apie 15 proc. Kainų komisijos pirmininkės teigimu, pagrindinė dujų brangimo priežastis yra žaliavos brangimas.

„Elektros vartotojams kaina irgi augtų apie 15 proc., priklausomai ar tai yra vidutinė ar žema įtampa. Pagrindinė augimo priežastis yra elektros kaip žaliavos įsigijimo kaina“, – aiškino I. Žilienė.

BNS žiniomis, standartinis vienos laiko zonos tarifas turėtų didėti nuo 11,3 iki 13 centų už kilovatvalandę (su PVM), o plano „namai“ – nuo 9,7 iki 11,4 cento.

Pasak jos, penktadienį dar galimos tam tikros korekcijos, „tikimės kad į mažąją pusę, bet tai neturėtų būti labai ženklūs pokyčiai“, nes galimybių sumažinti kainų augimą, jos žodžiais, beveik nėra.

„Kainų komisija savo kompetencijos ribose reguliuojamoje dalyje šiai dienai yra suskaičiavusi beveik visas būtinąsias sąnaudas (...) Šiai dienai manau, kad resursai yra išsemti. Bet iš Vyriausybės ir Seimo pusės buvo priimti svarbūs sprendimai jau praėjusiais laikotarpiais – „NordBalt“ jungtis, GIPL jungties pradėtas įgyvendinimas, „LitPol Link“, – sakė I. Žilienė.

S. Skvernelis: rezervai mažinti energijos kainas išsemti

Galimybės dar labiau sumažinti elektros ir dujų kainų augimą iš esmės išsemtos, sako premjeras. Saulius Skvernelis kartoja, kad iki šiol priimti institucijų sprendimai jau leido sumažinti energijos brangimą.

Premjeras pabrėžė, kad valstybė gali daryti įtaką tik reguliuojamai kainos daliai, o žaliavų kainų augimas, lemiantis ir kainų augimą galutiniams vartotojams, Vyriausybei nepavaldus.

„Tai, ką padarė Kainų komisija ir Energetikos ministerija iki šios dienos, leido padaryti viską, kad tai, kas priklauso nuo mūsų, – reguliuojama kainos dalis, – nesikeistų, o dėl nereguliuojamos, tai valstybės įsikišimas net teorinis negalimas (...) Reguliuojamos dalies, kai šiandien patikinta, rezervai yra išsemti. Reguliuojama dalis, kas nuo mūsų priklauso, padaryta viskas, kad nekiltų, arba kiltų simboliškai“, – po Vyriausybės pasitarimo, kuriame nagrinėtos energijos kainos vartotojams, sakė S. Skvernelis.

Kainų komisija šią savaitę ketina paskelbti galutines – 15 proc. didesnes elektros ir dujų kainas vartotojams 2019 metams.

Pastarąjį kartą elektra vartotojams brango 2013 metais, vėliau kasmet pigo. Dujos pigo nuo 2014 metų, kai Rusijos koncernas „Gazprom“ pritaikė nuolaidą, tačiau jai pasibaigus, pernai liepą brango 5-8 proc. Šių metų pradžioje jos vėl pigo beveik 8 proc., tačiau tik mažiausiems buitiniams vartotojams, naudojantiems dujas maistui ruošti.

Elektra vartotojams turėtų brangti 1,7 cento

Elektra vartotojams nuo kitų metų turėtų pabrangti kur kas mažiau, nei galėjo, sako energetikos ministras. Pasak Žygimanto Vaičiūno, vienos kilovatvalandės kaina didės apie 1,7 cento.

Pasak jo, jau priimti institucijų sprendimai padėjo sutaupyti vartotojams apie 80 mln. eurų, tačiau daugiau rezervų mažinti kainas beveik nėra.

„Kalbant apie visas įmones, sutaupėme maždaug apie 80 mln. eurų, tai ta apimti galėjome sumažinti reguliuojamos kainos apimtį (...). Elektros energijos kaina, kuri buvo planuojama, kad galėtų išaugti netgi 2,5-2,7 cento, tiek neaugs, šis augimas nebus šokiruojantis, koks yra rinkose. Augimas planuojamas maždaug 1,7 cento už kilovatvalandę nuo Naujųjų metų“, – Vyriausybėje žurnalistams sakė Žygimantas Vaičiūnas.

Autorius: Vytautas Budzinauskas