Istorinės svarbos projektas
Rugsėjį Malkų įlankoje, ties Smeltės pusiasaliu, buvo įrengta krantosaugos sienutė, kurios reikėjo, kad žemkasės pradėtų gilinti dugną. Olandai pradėjo darbą nuo įplaukos į Malkų įlanką - pirmajame etape akvatorija bus gilinama iki 14,5 metrų.
Klaipėdos jūrų infrastruktūros plėtra pietinėje dalyje - istorinės reikšmės žingsnis. Pagilinus Malkų įlankos akvatoriją, iš esmės pasikeistų veiklos sąlygos čia įsikūrusiai Vakarų laivų gamyklai ir jos antrinėms įmonėms, krovos kompanijai „Klaipėdos konteinerių terminalas“ .
„Pagrindinis tikslas ir šią uosto dalį atverti dideliems konteinerius, autotransportą, žemės ūkio techniką plukdantiems „Panamax“ tipo laivams. Malkų įlankos gilinimo ir kiti infrastruktūros darbai finansuojami transporto plėtrai skirto Europos Sąjungos fondo lėšomis“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
KVJU direkcijos skelbtą rangovų konkursą laimėjusiai įmonei „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.“ Klaipėdos uosto akvatorija yra pažįstama - olandai anksčiau gilino ir platino laivybos kanalą nuo Danės upės žiočių iki Malkų įlankos, gilino Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo akvatoriją.
Negali krauti "Panamax" laivų
Malkų įlankoje įsikūrusių krovos, laivų statybos ir remonto įmonių savininkai anksčiau aimanavo, kad gilinant šiaurinės ir centrinės uosto dalies akvatorijas, rekonstruojant tenykštes krantines, konkurencinį pranašumą įgijo čia veikianti valstybės įmonė „Klaipėdos nafta“, privačios kompanijos „KLASCO“ ir „Bega“.
Bene labiausiai nuskriausta jautėsi įmonė „Klaipėdos konteinerių terminalas“ (KKT) - viena našiausiai uoste dirbančių laivų krovos kompanijų, kurios plėtros galimybes apribojo sekli akvatorija, šiuolaikinių reikalavimų neatitinkanti kranto įrenginių infrastruktūra.
"Tenka naudotis krantinėmis, prie kurių švartuojame maksimalios 8,5-7,2 metrų grimzlės motorlaivius. Atplaukia ir didesnės grimzlės laivų, bet jų kol kas negalime pilnai pakrauti", - kalbėjo prieš ketvirtį amžiaus savo veiklą Klaipėdos uoste pradėjusios kompanijos generalinis direktorius Vaidotas Šileika.
Pritaikant Malkų įlankos akvatoriją didesnės grimzlės prekybos laivams, numatyta iš dugno pakelti apie 1,5 milijono kubinių metrų grunto. Pirmojo etapo darbų sutarties vertė – 15, 63 milijono eurų su PVM.
Uostininkams - vienodos sąlygos
V.Šileika tikisi, kad pagilinus Malkų įlanką ir rekonstravus senąsias KKT krantines, prie jų galės švartuotis didesnės talpos laivai, įmonė taps dar konkurencingesnė, trauks naujus krovinių srautus.
Atgaivintos Malkų įlankos terminaluose bus galima priimti, pilnai pakrauti ir iškrauti 100 tūkst. tonų talpos laivus. Įmonių savininkai savo ruožtu irgi planuoja investicijas - rengiasi įsigyti „Panamax“ tipo konteinervežiams bei grūdovežiams krauti pritaikytą šiuolaikišką techniką.
„Pagilinus įlanką iki 14,5 m gylio, visi uosto naudotojai darbuosis ir konkuruos vienodomis sąlygos. Pietinėje dalyje užtikrinsime laivybos saugumą, atsivers naujos galimybės plėtoti aplinkai draugiško daugiarūšio transporto sistemas. Investicijos padės įgyvendinti ir aplinkosaugos reikalavimus“, - pažymėjo KVJU direkcijos vadovas A.Vaitkus.
Visam Malkų įlankos akvatorijos gilinimo ir su aplinkosauga susietų tvarkymo darbų projektui KVJU direkcijai iš ES Sanglaudos fondo lėšų skirta 57 mln. eurų.
