Ekspertų teigimu, sustiprėjęs JAV doleris savo ruožtu degalus tik brangino, o besikeičiančios kainos tarptautiniu mastu didelės įtakos Lietuvai neturi, nes didžiąją dalį degalų kainos sudaro akcizo ir PVM mokesčiai.
Kainų pokyčius lėmė keli faktoriai
Praėjusios savaitės penktadienį „Brent“ rūšies naftos barelio kaina smuko iki 62,13 dolerio (54,76 euro) už barelį – mažesnė kaina buvo tik praėjusių metų gruodį.
Kaip lrytas.lt komentavo akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ atstovė spaudai Kristina Gendvilė, degalų kainoms įtakos turi situacija tiek naftos, tiek degalų rinkose, kuriose pastebimi pasiūlos ir paklausos struktūros neatitikimai.
„Pasaulyje stebimas dyzelino paklausos padidėjimas, kuris yra susijęs su griežtesnių Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) normų taikymu artimiausiu metu, o išaugęs naftos poreikis siejamas su JAV, kur 60 proc. išgaunamos lengvosios skalūninės naftos sunaudojama benzino gamybai“, – aiškino K.Gendvilė.
Kaina kris ir toliau
Pastaruoju metu vis daugiau benzino yra eksportuojama į Atlanto vandenyno baseino šalis. Dėl šios priežasties rinkoje stebimas benzino kainos kritimas, prasidėjęs mėnesiu anksčiau nei naftos kainos mažėjimas, susijęs su rinkoje atslūgusiu nerimu dėl sankcijų Iranui taikymo pasekmių.
„Tačiau minėtu laikotarpiu dyzelino kainos augo ir viršijo benzino kainas. Kainų santykis dėl sumažėjusios naftos kainos nepasikeitė, o tam, kad būtų parengta infrastruktūra, būtina užtikrinti tinkamą žemyninės naftos tiekimą eksportui. Tam prireiks laiko“, – bendrovės poziciją pateikė K.Gendvilė.
Kalbėdama apie artimiausias ateities tendencijas, K.Gendvilė patikino – tiek benzino, tiek dyzelino kainos turėtų mažėti, atsižvelgiant į šiuo metu rinkoje stebimas naftos kainos kritimo tendencijas.
„Ar prognozės pasiteisins, priklauso nuo daugybės priežasčių – naftos ir naftos produktų pasaulinė rinka yra itin nestabili, todėl kasdieniai įvykiai pasaulyje ir dėl jų vykstantys pokyčiai gali turėti nenuspėjamą įtaką galutinei konkrečios dienos kainai“, – komentavo ji.
Lietuvoje situacija kitokia
Bendrovės duomenimis, didmeninės degalų kainos, sekdamos pasaulinių kainų indeksus, taip pat krenta žemyn. Visgi fiksuojama, kad benzino kritimas žymesnis nei dyzelino, nes biodyzelinas, kurio 7 proc. įmaišoma į dyzeliną, priešingai, gana sparčiai brango. Taip pat degalų kainų spartesnį pigimą stabdo euro atžvilgiu stiprėjantis JAV doleris.
Tiesa, paklausta, ar toks kainų mažėjimas tarptautinėse rinkose sumažins degalų kainas ir Lietuvoje, bendrovės atstovė teigė abejojanti.
„Pasaulinėse rinkose sandoriai sudaromi JAV doleriais, tačiau Lietuvoje degalai įkainojami eurais, tad sustiprėjęs JAV doleris savo ruožtu degalus brangino.
Be to, daugiau kaip 45 proc. degalų kainos sudaro akcizo ir PVM mokesčiai, kurie nesikeitė ir tai taip pat mažino pasaulinių kainų įtaką galutinei degalų kainai Lietuvos rinkoje“, – aiškino ji.
Bendrovės surinktais duomenimis, šiemet didmeninėje rinkoje (produktą pakraunant į autotransportą Juodeikių terminale) mažiausiai benzinas kainavo kovo 8 dieną – 0,993 Eur/ltr., daugiausiai – gegužės 23 dieną – 1,154 Eur/ltr.
Atitinkamai dyzelino litras mažiausiai kainavo vasario 14 dieną – 0,992 Eur/ltr., o daugiausiai – visai neseniai – spalio 5 dieną – 1.136 Eur/ltr.
Dyzelinas pastebimai brangs
Jai pritarė ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) prezidentė Daiva Jokšienė, kuri lrytas.lt pridūrė, kad degalų kainai įtaką daro ne tik tarptautiniai naftos kainų pokyčiai ir dolerio bei euro kurso pasikeitimai, bet ir šalyje taikomi mokesčiai, paklausa ir pasiūla, gamyklų maržos, transporto išlaidos ir pan.
LNPPĮA prezidentė vardijo, kad nuo 2018 metų sausio mėn. naftos kainos pradėjo kilti – 2017 gruodį nafta kainavo 64,37 dolerių už barelį, 2018 sausį – 69,08 dolerių už barelį. Spalio mėnesį vidutinė naftos kaina peržengė 80 dolerių už barelį kainą.
„Tai darė įtaką didmeninių produktų kainų augimui ir taip pat visa tai atsispindėjo ir mažmeninėje prekyboje“, – komentavo ji.
Visgi D.Jokšienė išskyrė, kad naftai pingant didmeninėje prekyboje, lapkričio mėnesį jos kaina sumažėjo apie keturiais euro centais.
„Analitikai prognozuoja, kad naftos kainos kitais metais bus apie 70-80 dolerių už barelį. Benzino kainos gali išlikti panašiame lygyje, o dyzelino kainos pastebimai augs“, – prognozėmis dalijosi ji.
Sieks pažaboti rinką
Siekdama suvaldyti perteklinę pasiūlą, Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) gruodžio pradžioje vyksiančiame susirinkime spręs, ar sumažinti naftos gavybą. Šios žaliavos eksportuotojų pajamos staigiai pradėjo menkti, nes iki tol stabiliai brangusi nafta vien per spalio mėnesį atpigo apie 30 procentų.
Pasaulinė naftos gavyba šįmet išaugo pagrindiniams jos gavėjams – JAV, Rusijai ir Saudo Arabijai – patenkinant trečdalį pasaulinio naftos poreikio, sudarančio apie 100 mln. barelių per dieną.
Prognozuojama, kad jau kitais metais šioje šalyje per dieną gali būti išgaunamas rekordinis kiekis naftos – 12 mln. barelių.
„Pasiūla šiuo metu yra perteklinė. Tokia rinka negali lengvai sustabdyti kainų kritimo“, – įspėjo JAV investicijų banko „Jefferies“ atstovai.
JAV banko „Morgan Stanley“ analitikų teigimu, tikimybė, kad OPEC pasieks susitarimą subalansuoti naftos rinką 2019 metais, yra itin didelė. Pasak analitikų, tai padėtų bent jau artimuoju laikotarpiu išlaikyti naftos kainas apie 60 dolerių (52,88 euro) už barelį.
Tuo metu trumpalaikėmis spekuliacijomis užsiimantys investuotojai ir neribotos rizikos fondai vis labiau tikisi, kad kaina kris ir toliau.
