Tai – nereta mūsų šalyje situacija, paprastai virstanti civiline byla, tačiau ji toli gražu nereiškia sugadintų santykių ir daugybės mėnesių teismuose. Statistika rodo, kad tokios bylos vis dažniau perduodamos teisminei mediacijai, leidžiančiai greitai ir efektyviai sutaikyti šalis.
Būtent tokio scenarijaus ginčas praeitą savaitę sprendėsi parodomojoje teisminėje mediacijoje Panevėžio apylinkės teisme. Taikų susitarimą tarp generalinio rangovo ir subrangovo, kuriuos vaidino profesionalūs aktoriai, surasti padėjo ginčą medijavusi Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė.
Renginys buvo atviras visiems norintiems žiūrovams ir tiesiogiai transliuojamas Lietuvos teismų paskyroje feisbuke.
Ne vieną panašų ginčą medijavusi teisėja D. Pranckienė patikino, kad verslo aplinkoje nuolat užmezgami ir palaikomi ryšiai su partneriais ir klientais, todėl šiuose santykiuose neišvengiamai kyla ir teismus pasiekiančių ginčų. O versle jie turi būti sprendžiami efektyviausiu būdu.
„Tam mūsų šalyje vis dažniau pasitelkiama teisminė mediacija. Šios procedūros metu išeities iš konflikto ieškančios šalys, padedamos kompetentingo tarpininko – mediatoriaus, mažesnėmis laiko ir lėšų sąnaudomis pasiekia susitarimą, kuris tenkina abi puses. Tai – puikus būdas ne tik išspręsti ginčą, bet ir užtikrinti tarpusavio santykių atstatymą, leidžianti verslo atstovams sėkmingai bendradarbiauti ir ateityje“, – pažymi D. Pranckienė.
Efektyvi praktika
Specialistai pažymi, kad dėl savo efektyvumo ši praktika vis dažniau taikoma juridinių asmenų ginčų ar daiktinių teisių santykių bylose. Mediacijos procese stengiamasi užtikrinti konstruktyvų ginčo šalių dialogą ir derybų pažangą, taip skatinant greitesnį ir efektyvesnį procesą. Be to, teisminėje mediacijoje nevedami jokie posėdžių įrašai ir užtikrinamas informacijos konfidencialumas. Šie mediacijos privalumai yra „aukso vertės“ verslininkams.
Specialistų teigimu, teisminė mediacija gali būti sėkmingai taikoma įvairaus pobūdžio ginčuose.
„Dažnai nesutarimai kyla dėl sutartinių santykių, pavyzdžiui, netinkamai vykdomi sutartiniai įsipareigojimai, arba būna bendrasavininkų įmonės, kur savininkai turi po 50 proc. akcijų, kyla ginčas ir jie turi susitarti, kitaip įmonė žlugs ir negaus pelno. Taip pat dažni būna paprasti ginčai, kai akivaizdi vienos pusės kaltė, pavyzdžiui, skola. Abi pusės supranta, kad teisminis procesas bus per skaudus, brangus ir reikia ieškoti kompromiso, dialogo. Tada labai naudinga susėsti prie bendro stalo ir kartu kalbėtis“, – apie ginčus, kylančius verslo santykiuose, kalba advokatė Natalija Kaminskienė.
Be to, teisminės mediacijos dalyviai patiria mažiau neigiamų emocijų nei teisminio proceso metu, o sėkmės istorijos rodo, kad taikų sprendimą galima pasiekti net sudėtingiausiose situacijose.
Daugiau apie teisminę mediaciją galite sužinoti čia https://www.teismai.lt/lt/visuomenei-ir-ziniasklaidai/teismine-mediacija/apie-teismine-mediacija/282
Parodomąją teisminę mediaciją galite pasižiūrėti čia https://www.facebook.com/LietuvosTeismai/videos/329383411212052/
