Kovos su svaigalais estafetę iš valdančiųjų perėmusi opozicija skelbia, kad taip kariaujama su alkoholizmu. Tačiau regionų aludariai tvirtina priešingai – šitaip ribojamas ne pats alkoholio vartojimas, o tik alaus gamyba. Tai reiškia, kad pralaimės visi, išskyrus degtinės ir spirituoto vyno gamintojus, o aludarystė regionuose bus nušluota nuo žemės paviršiaus. Ekspertų teigimu, šitokios pataisos nėra objektyviai pagrįstos – tai tiesiog būdas sulaukti žiniasklaidos dėmesio.
Kenčia dėl pasienio prekybos
Susipažinę su naujausiomis idėjomis Biržų aludariai tik gūžčiojo pečiais, nes jų nauda sunkiai apčiuopiama, o pasekmės regionų darykloms būtų labai liūdnos.
„Iš pradžių buvo padidinti akcizai, mes tai pajutome labai skaudžiai. Ne todėl, kad žmonės nustojo vartoti alų, o dėl to, jog Latvijos pasienis mums arčiausiai. Žmogui paprasčiau nuvažiuoti į Latviją. Ir tai suprantama, juk lietuviams alkoholio parduotuvės ten pastatytos prie pat sienos. Vilniuje padėtis gal kitokia, bet pas mus visi jautrūs kainų pokyčiams“, – sakė Biržų šeiminės alaus daryklos „Rinkuškiai“ bendraturtis Rimantas Čygas.
Neseniai skelbtas tarptautinis tyrimas parodė, kad Lietuvos biudžetas dėl alaus prekybos pasienyje kasmet netenka apie 40 mln. eurų mokesčių.
R.Čygas teigė nesuvokiąs, apie kokią regioninę politiką ir smulkiojo bei vidutinio verslo skatinimą kalba tokias pataisas kuriantys politikai. „Tik aludariai turi mažas, regionines įmones, kurios superka didžiąją dalį vietos ūkininkų užaugintų salyklinių miežių. Atitinkamai stipriųjų gėrimų gamyba ir importas sukoncentruoti kone vienose rankose“, – piktinosi „Rinkuškių“ vadovas.
Stipraus alaus nebeliko
Nors užregistruotame įstatymo projekte kalbama apie stiprųjį alų, Biržų aludariai tvirtina, kad tikrai stipraus alaus Lietuvoje tiesiog nebeliko. Jau penkeri metai, kai alaus, išpilstyto ne į suvenyrines, o į įprastas pakuotes, stiprumas apribotas iki 7,5 proc., nors anksčiau jis siekė ir 9,5 proc., ir net 11 proc.
„Buvo nuspręsta, kad tai – problema, todėl tokio alaus neliko. Tačiau ar kas nors ėmėsi mažinti degtinės, vyno ar kitų gėrimų stiprumą? Dar prieš penkerius metus alus buvo pilstomas į 2 ir net 2,5 litro pakuotes. Dabar – nebe. Tik ar kas nors mažino degtinės arba spirituoto vyno pakuotes? Dabar norima dar daugiau ribojimų, bet tik alui. Kodėl? Pažvelkite, net įstatymo projekte dabartinė tara vadinama bambaliais. Tai degtindarių mielai skatinamas žargonas. Sustatykite greta vieno litro alaus, spirituoto vyno, pigaus vynuogių vyno tetrapaką ir litrinį degtinės butelį – kas grėsmingiau atrodys, ypač jeigu atkreipsime dėmesį į stiprumą? Nebeliko stipraus alaus, tik vienintelis dalykas – noras kovoti su Lietuvos aludariais ir alaus kultūra, kuri minima mūsų krašte nuo XVI amžiaus. Pabandykite belgams pasakyti, kad jų stiprusis alus 0,75 buteliuose yra bambalinis“, – piktinosi kitas „Rinkuškių“ bendraturtis Sigitas Kalkys.
Jo nuomone, lietuviai nori gyventi kaip Vokietijoje ar bet kurioje kitoje išsivysčiusioje ES šalyje, tačiau politikai kažkodėl siekia visus sugrąžinti ten, kur buvome prieš 30 metų.
„Dėl tokių sprendimų išnyks lietuviškos aludarystės tradicijos, kaip ir darbo vietas regionuose kuriančios mažos daryklos. Kodėl kovotojai su alkoholio vartojimu kovoja stipriųjų gėrimų gamintojų pusėje?“ – nesuprato aludaris S.Kalkys.
Degtinės pardavimas auga
Panašios nuomonės laikėsi ir Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas: „Bėdos dėl didelės talpos ir stipraus alaus buvo pašalintos jau 2013 metais, tačiau šia korta vėl bandoma žaisti ir sulaukti žiniasklaidos dėmesio. Politikai pradeda ieškoti problemos, kuri jau seniai išspręsta.“
Eksperto tvirtinimu, siūlomi alaus taros dydžio apribojimai gali pažeisti Europos Sąjungos laisvą prekių judėjimą. Tai gali paskatinti imtis tyrimų dėl konkurencijos ribojimo, o jie baigtųsi net ir sankcijomis. „Atitinkamai kiltų problemų ir vietos smulkiesiems aludariams, o tai jau kvepia smulkiojo verslo žlugdymu“, – sakė M.Dubnikovas.
Savo įžvalgas jis papildė oficialiais Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis. Mat spirituoto vyno ir stipriųjų gėrimų pardavimas auga, o alaus rinka, nepaisant itin šiltos vasaros, toliau traukiasi.
Per dešimt šių metų mėnesių alaus pardavimas, palyginti su tuo pačiu 2017-ųjų laikotarpiu, sumenko 4,8 proc., tačiau stipriųjų gėrimų apyvarta išaugo 17,9 proc.
Teisininkai pasiuntė įspėjimą
P.Saudargo pasiūlymas – jau antras bandymas šįmet apriboti alaus pakuotes. Visai neseniai Remigijus Žemaitaitis jų dydį siūlė skirstyti pagal gėrimo stiprumą.
Tačiau tokį siūlymą sudirbo Teisingumo, Ūkio ir Sveikatos apsaugos ministerijos, taip pat Vyriausybės bei Seimo teisininkai ir netgi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Tad praėjusį mėnesį jis grąžintas tobulinti.
Tačiau neatrodo, kad naujųjų pataisų rengėjai atsižvelgė į teisininkų pastabas. Tvirtinama, kad jas suderinti su Europos Komisija (EK) paprasta.
Vis dėlto Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos neslėpė, kad jau po pirmojo stipriojo alaus pakuočių sumažinimo EK pradėjo tuo domėtis ir įspėjo, kad bet kuriuo metu dėl nustatytų apribojimų Lietuvai gali būti pradėta oficiali ES teisės pažeidimo procedūra.
Reaguodama į R.Žemaitaičio iniciatyvą Ūkio ministerija nurodė, kad projektuose siūlomas reguliavimas nėra pagrįstas ir juose siūlomos priemonės neatitinka proporcingumo principo.
„Teisės akto projektas turi būti rengiamas ir priimamas tik tuo atveju, kai užsibrėžtų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą. Tačiau įstatymų projektuose siūlomas teisinis reguliavimas nėra pagrįstas nei statistiniais duomenimis, nei tyrimais, o juose siūlomos priemonės sukeltų verslui (ypač smulkiajam ir gaminančiam tautinio paveldo gėrimus) didelę naštą. Lietuvos statistikos departamento pastarųjų penkerių metų duomenys rodo, kad apskritai alkoholinių gėrimų pardavimas, vartojimas ir jo sukelti žalingi padariniai kasmet mažėja“, – skelbiama ministerijos išvadoje.
Apie mažėjantį alkoholio vartojimą liudija ir Vyriausybės pateiktos išvados. Nepaisant to, atrodo, kad politikų troškimas sulaukti dėmesio nė kiek nesumenko. Net jeigu tam reikia paaukoti mažąsias regionų daryklas, ginčytis su EK arba tiesiog padėti stipriųjų gėrimų gamintojams ir importuotojams sutvirtinti savo pozicijas.
