Pakaunės keliuose – svarbūs projektai

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir jo pavaduotojas Jonas Gurskas domėjosi seniai laukiamais kelių infrastruktūros projektais: kada bus imtasi dviejų lygių sankryžos magistraliniame kelyje A6 (Kaunas–Zarasai–Daugpilis) ties įvažiavimu į Kauno LEZ Terminalo gatvę įrengimo, kada ir kaip bus įrengta nauja jungtis tarp kelio A6 ir magistralės A1 (Vilnius–Klaipėda), einanti pro Kauno LEZ, kada bus rekonstruotas A1 ruožas, nuo 102,9 iki 107 km įrengiant apvažiavimo bei pėsčiųjų viadukus į Giraitę.

LAKD laikinasis direktorius Vitalijus Andrejevas patikino, kad nemažai darbų prasidės jau 2019 metais. Viešojo pirkimo konkursas dėl dviejų lygių sankryžos ties Kauno LEZ Terminalo gatve įrengimo bus paskelbtas iki šių metų pabaigos.

„Šią sankryžą numatyta pradėti rekonstruoti kitų metų pradžioje, o darbų pabaiga priklausys nuo termino, kurį nurodys rangovas savo pasiūlyme pirkimo metu“, – sakė LAKD laikinasis direktorius.

Kauno LEZ apsilankęs premjeras Saulius Skvernelis patvirtino, kad viaduko statyba turėtų prasidėti 2019-ųjų kovą.

Pastaraisiais metais vis intensyvėja sunkiasvorio transporto, vykstančio per Sergeičikų kaimą, Ramučių, Davalgonių ir Centrine gatvėmis, srautai, nepaisant to, kad tokio transporto eismas Centrine gatve draudžiamas. Šią problemą išspręstų transporto jungtis, kuri sujungtų Kauno LEZ Terminalo gatvę su A6 ir A1 keliais.

V.Andrejevas užsiminė, kad kol kas pateiktas tik eskizinis pasiūlymas įrengti Kauno oro uosto ir Kauno LEZ jungtį su A1 keliu, kuri išeitų į A1 ties Petrašiūnų transporto žiedu. Tačiau tiesiant kelią pagal šį pasiūlymą gali iškilti problemų iš daugybės savininkų išperkant keliui reikiamus žemės sklypus.

Pasak jo, Kauno rajono savivaldybė atkarpoje nuo A6 kelio, kur yra trumpiausias atstumas ir mažiausiai trukdžių, galėtų įrengti vietinės reikšmės kelius iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) rezervo. Tikimasi, kad Vyriausybė ir Seimas pritars Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymui ir pagal jį dalį KPPP rezervo lėšų bus galima naudoti privažiavimo keliams prie naujas darbo vietas kuriančių įmonių.

Kauniečiams ir keliaujantiesiems pro miestą itin aktualu, kada bus rekonstruotas ir paplatintas dėl avarijų dažnai užsikemšantis Islandijos plentas.

Islandijos plente ties prekybos centru „Mega“ eismas yra intensyviausias visoje Lietuvoje. Per parą juo važiuoja iki 64 tūkst. automobilių.

Pagal šią statistiką lygiuojamės ne su latviais, kur didžiausias eismo intensyvumas – prie Rygos – yra beveik tris kartus mažesnis, o su Varšuvos aplinkkeliu Lenkijoje.

„Islandijos plentu ir vietinio, ir tranzitinio transporto priemonių važiuoja daugiausia, – pagrindinę čia susidarančių eismo spūsčių priežastį įvardijo susisiekimo ministro patarėjas Gediminas Vaitkevičius. – Antras pagal eismo srautus – vakarinis Kauno aplinkkelis bei autostrada Vilnius–Kaunas. Kalbant apie sunkiasvorį transportą, jo daugiausia „Via Baltica“ atkarpoje nuo Marijampolės iki Kauno.“

A1 kelio atkarpos nuo 89,4 iki 107 km, tai yra nuo Biruliškių sankryžos, kur Savanorių prospektas susikerta su A1 keliu, prieigų iki „Senukų“ logistikos terminalo, esančio pravažiavus Giraitę (nuo A1), rekonstrukciją LAKD planuoja atlikti per penkerius metus – iki 2023 metų. Šio penkių etapų projekto darbų preliminari sąmata – 128 mln. eurų.

Šiame kelio ruože – ir tokie svarbūs objektai kaip viadukas ties „Mega“, ir Kleboniškio tiltas.

V.Andrejevas patikino, kad viadukas ties „Mega“ bus pradėtas rekonstruoti ateinančiais metais: „Čia su Kauno miesto savivaldybe esame partneriai, nes dalis projekto sprendinių apima valstybinės reikšmės kelią A1, dalis – savivaldybės valdomą infrastruktūrą, tai yra vadinamieji nuvažiavimai ir užvažiavimai ant viaduko ir viaduko prieigos. Baigiame derinti viešųjų pirkimų dokumentus – per kelias artimiausias savaites paskelbsime konkursą. Tikimės, kad darbai čia prasidės 2019 metų kovo viduryje.“

Pavasarį turėtų prasidėti ir naujo Kleboniškio tilto statyba. Vietoj dviejų tiltų ateityje Neries krantus čia jungs trys: 2 tiltai po dvi juostas ir vienas – keturių.

„Atlikta papildoma Kleboniškio tilto studija tam, kad tas projektas nepabrangtų, nes dviem tiltams pirminėje studijoje buvo numatyta 160 mln. eurų. Tokių lėšų LAKD negali skirti vienam taškui, kai su keliais susijusių problemų turime visoje Lietuvoje, o finansavimo iš niekur kitur negauname, – įsitikinęs LAKD laikinasis direktorius. – Nusprendėme įvertinti tiltų būklę. Pasirodo, vienas tiltas (kairėje pusėje važiuojant nuo Vilniaus) į jį minimaliai investavus gali būti naudojamas dar 30–40 metų. Jį griauti ir investuoti 60 mln. eurų vietoj dabar numatytų 5 mln. būtų didelis praradimas valstybei. Stengiamės racionaliai valdyti lėšas ir to, kas dar gali tarnauti, negriauti.“

Dėl to buvo priimtas sprendimas pastatyti naują gerokai didesnį dviejų juostų tiltą.

Pagal susitarimą su projektuotoju techninis projektas bus pristatytas iki metų pabaigos. Jis bus patikrintas ir patvirtintas, o tuomet skelbiamas viešasis pirkimas, kad kovo 15 dieną prasidėtų darbai.

Kitais metais turėtų pradėti kilti ir įvažiavimo į Giraitę viadukas magistralėje A1. Toks viadukas leistų ne tik saugiai ir išvengiant spūsčių po darbo grįžti namo Giraitės ir Užliedžių gyventojams – viadukas už „Senukų“ logistikos centro planuojamas galvojant ir apie sunkųjį transportą.

Pėsčiųjų tiltas ties Giraite sujungtų vienoje A1 pusėje esančias gyvenvietes su kitoje jos pusėje, Kumpių kaime, įsikūrusiomis verslo įmonėmis: gyventojams būtų paprasta pasiekti darbo vietas.

„Transporto viaduką planuojame statyti už „Senukų“ logistikos centro, nes atsižvelgiame į esamą infrastruktūrą. Jei viaduką įrengtume ties dabartiniu įvažiavimu į Giraitę, išvažiuodami iš nemažai įmonių kitoje A1 pusėje jau nebegalėtumėte sukti į Giraitę – viaduką jau būtumėte pravažiavę. Be to, čia kiltų problema dėl žemės: reikėtų mažinti čia jau įsikūrusių verslo įmonių teritoriją. Juk tam, kad užvažiuotum į viaduką, reikia daug vietos.

Planuodami naujus viadukus mes visada atrenkame vietas, kur reikia mažiausiai intervencijos į esamą infrastruktūrą ir kur objektą galima įrengti pigiausiai“, – sakė V.Andrejevas.

Visą šį transporto mazgą – ir pėsčiųjų tiltą, ir transporto viaduką – planuojama pradėti statyti 2019 metais.

Sparčiai plečiantis gyvenamųjų namų teritorijoms Ringaudų ir gretimose seniūnijose vis garsiau kalbama apie dar vienos įvažos į „Via Baltica“ ties Akademija, Tiesiąja gatve, reikalingumą. Tačiau, V.Andrejevo žodžiais, įrengti daugiau įvažiavimų į „Via Baltica“ tarp Mastaičių ir Akademijos būtų netikslinga.

„Yra kelių techninis reglamentas, aiškiai sakantis, kad tokiame kelyje kaip „Via Baltica“ pagal eismo juostų skaičių, svarbą ir pralaidumą gali būti įvažiavimai ir išvažiavimai ne dažniau kaip kas 5 kilometrus. Tokiu atveju keliu gali važiuoti po 60–80 tūkst. automobilių per parą. Jeigu tankinsime įvažiavimų, eismas vyks netvarkingai, nesaugiai, kryžminsis srautai, vieni norės įvažiuoti, kiti – išvažiuoti, nespės pasiekti optimalaus greičio, stabdys. Susidarys spūstys, nepatogumai“, – tvirtino LAKD vadovas.

Kitąmet turėtų būti įrengta šviesoforinę sankryžą pakeisianti žiedinė sankryža Šakių plente, ties Akademija, numatyta pertvarkyti šį transporto mazgą.

G.Vaitkevičiaus teigimu, jei Seimas priims Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą, KPPP rezervo lėšas bus galima naudoti ne tik keliams iki naujas darbo vietas kuriančių įmonių nutiesti, bet ir sodų gatvėms registruoti ir remontuoti.

Pasak G.Vaitkevičiaus, pagal investicijas į kelius Kaunas, Kauno rajonas atrodo gerai: „Aplink Kauną įgyvendinami didžiuliai valstybinės reikšmės kelių projektai. Tai ir „Via Baltica“ atkarpos, vedančios nuo Kauno į Marijampolę, rekonstrukcija. Suplanuota ir A1 atkarpos, einančios pro Kauną, rekonstrukcija.

Projekte numatyta kitais metais 15 mln. eurų skirti Kleboniškio pirmajam tiltui statyti. Tai būtų pirmasis šio projekto etapas: šiam projektui penkerius metus iš eilės numatoma skirti maždaug po 20 mln. eurų.“

Kauno rajono meras V.Makūnas džiaugėsi susitikime išgirdęs aiškius terminus, kada prasidės seniai laukti darbai: „Domeikavos seniūnijoje įsikūrusioje Kumpių industrinėje zonoje veikia maždaug 60 įmonių, kurios jau dešimt metų laukia patogesnio įvažiavimo. Giraitės gyventojai taip pat jaučiasi nepatogiai ir nesaugiai. Kitas dešimties metų senumo projektas susijęs su Kauno LEZ ir Karmėlavos seniūnija, tai – LEZ jungtis su A6 ir A1 keliais. Įvardyti ir terminai žiedinei sankryžai ties Akademija įrengti, sužinojome, kad rekonstruojant Šakių plentą bus tiesiamas pėsčiųjų bei dviračių takas iki Kačerginės. Buvome patikinti, kad kitais metais atsiras ir dviračių tako jungtis ties K.Veverskio tiltu prie Raudondvario.“ Kelių infrastruktūros gerinimo klausimus, ypač susijusius su Kauno LEZ, savivaldybės atstovai aptarė ir susitikime su premjeru S.Skverneliu.