Tai paaiškėjo po to, kai parodymus pradėjo duoti pinigų plovimu kaltinamo Danijos „Danske Bank“ darbuotojai. Per šio banko padalinį Estijoje, kaip įtariama, buvo pervesta net iki 150 mlrd. dolerių (apie 130 mlrd. eurų) abejotinos kilmės lėšų iš Rusijos.
Kopenhagoje tyrėjams liudijęs Howardas W., kuris 2007–2014 m. buvo atsakingas už Estijos filialo veiklą, tvirtino, kad šios lėšos buvo pervedamos per korespondencinius bankus.
„Deutsche Bank“ pavadinimo jis neminėjo, bet tuomet pastarasis buvo vienas iš trijų Estijos filialo partnerių (kiti – JAV bankai „JP Morgan Chase“ ir „Bank of America“).
„Aš esu įsitikinęs, kad pinigai keliavo per didelį Europos banką. Niekas nežino, kur jie pateko. Viskas, ką mes žinome, – kad šias sumas paskutiniai matė tų trijų bankų darbuotojai Amerikoje“, – aiškino Howardas W.
Vokietijos bankas neslėpė, kad darbavosi su „Danske Bank“ filialu Estijoje.
„Verslo santykius mes nutraukėme 2015 metais, kai paaiškėjo įtartini pervedimai“, – paskelbė „Deutsche Bank“.
Vis dėlto investuotojams dėl tokių įtarimų kilo nerimas – antradienį šio banko akcijos dar atpigo, nors per metus jų kaina krito kone perpus.
Be to, dėl „Deutsche Bank“ veiklos tyrimą pradėjo Vokietijos finansų priežiūros tarnyba.
Tenka atgailauti
Pats „Danske Bank“ iki šiol teigė nesugebėjęs nustatyti, kiek lėšų buvo išplauta per Estijos padalinį. Bankas neseniai paskelbė paaukosiantis apie 200 mln. eurų nepriklausomam fondui, kovojančiam su tarptautiniu finansiniu nusikalstamumu ir pinigų plovimu.
Rudenį dėl šio skandalo atsistatydino „Danske Bank“ generalinis direktorius Thomas Borgenas.
Neseniai akcininkų iniciatyva iš posto pasitraukė ir valdybos pirmininkas Ole Andersenas.
