Tuo metu ekspertai sako, kad didžioji dalis žmonių šia sistema net nesinaudos ir konkurencinės padėties ji nepakeis.
Vyriausybei teikiamame Kainų mažinimo pakete nurodoma, kad maisto kuponais galės naudotis visi gyventojai – žmogui per mėnesį bus suteikiami trys kuponai, suteikiantys 20 proc. nuolaidą nuo kupono vertės. Tikėtina, kad vieno kupono vertė sieks 10 eurų, o nuolaida – 2 eurai.
Kitaip tariant, 4 asmenų šeima per mėnesį gaus 24 eurų nuolaidą, tačiau mažoje ūkininko parduotuvėlėje turės išleisti 96 eurus.
Neoficialiomis žiniomis, Vyriausybei bus siūlomas ir kiek kitoks sprendimas – pradžioje kuponus dalinti tik šeimoms su vaikais, o jei naujovė pasiteisins, – visiems gyventojams.
Numatoma, kad maisto kuponai iš esmės bus elektroniniai, jais atsiskaityti bus galima mažose parduotuvėse, prekiaujančiose šviežiais žemės ūkio produktais.
Daug triukšmo dėl nieko
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas teigia, kad tokia sistema atrodo griozdiška, neefektyvi, ir, tikėtina, daug kainuos jos įdiegimas.
Be to, analitikas sako, kad kuponais tikriausiai naudosis maža dalis gyventojų, o to esą ir tikisi Vyriausybė.
„Ne visa visuomenė ja pasinaudos, čia greičiausiai į tai ir taikoma. Duodama nedidelė paskata gyventojams, tikimasi, kad didelei daliai visuomenės tai bus apskritai neįdomu ir jie ta sistema nesinaudos. Tai reiškia, tokia sistema biudžetui, kaip paramos forma, kainuos ne taip ir baisiai“,– antradienį BNS sakė M. Dubnikovas.
Jo skaičiavimais, jei kuponais pasinaudotų visi gyventojai, per mėnesį valstybei tai kainuotų apie 18 mln. eurų, o per metus – daugiau nei 200 mln. eurų.
„Tai yra didelis triukšmas dėl pakankamai mažo dalyko. Tie 6 eurai vienam gyventojui nėra labai didelė pinigų suma, be to, žmonės bus įpareigoti naudotis kažkokia sistema, kurią reikės įdiegti, parduotuvės turės ją patvirtinti, tai vėl kažkas turės investuoti“,– kalbėjo M. Dubnikovas.
Pasak jo, būtų efektyviau 6 eurus duoti tikslinėms grupėms, mažas pajamas gaunantiems žmonėms, arba tiek padidinti pensijas – taip žmogus galėtų pats nuspręsti, kur tuos pinigus išleisti.
„Jei norime dalinti pinigus, tai dalinkime juos pagal mechanizmus, kurie jau yra sukurti, pavyzdžiui neapmokestinimo didinimas.
Bet čia matosi, kad norima sukelti šurmulį, užsidėti žymą, kad davėme žmonėms ir paskatinome mažas parduotuves. Kitaip sakant, kreipiame konkurenciją, kišamės į žmonių pirkinių krepšius ir panašiai“,– komentavo analitikas.
Priemonė tėra simbolinė
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad maisto kuponų sistema nėra instrumentas, padėsiantis mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Pasak jo, tai priemonė skatinti smulkius verslininkus, tačiau ji tik simbolinė ir didelių pokyčiu neatnešanti.
„Toks modelis yra parama ne gyventojams, o smulkiems verslininkams, smulkiems žemdirbiams, prekiaujantiems vaisiais ir daržovėmis. (...) Bet, aišku, ta suma, 6 eurai per mėnesį, yra simbolinė, ir didžiajai daliai bus nepatogu bei per daug terlionės tuo užsiimti“,– BNS komentavo N. Mačiulis.
Jis taip pat pabrėžė, kad 6 eurų suma didelei daliai gyventojų per maža, kad dėl jos būtų gaištamas laikas įsigyti kuponų ir eiti į specifinę vietą įsigyti produktų.
Ekonomisto teigimu, ar finansinę naudą turės pirkėjai, priklausys nuo to, kokios bus kainos mažesnėse parduotuvėse.
„Jei vaučeris kompensuos tik skirtumą tarp kainų, kur yra mokama mažesnėse parduotuvėse ir didesniuose prekybos tinkluose, kur produkcija yra pigesnė, tai šioje situacijoje tiesioginės naudos vartotojui yra labai mažai, išskyrus tai, kad perka vietinę produkciją“, – sakė N. Mačiulis.
„Jei kainų skirtumas nėra didelis ir atsiras galimybė įsigyti pigiau, tai nauda bus ir gyventojams“, – pridūrė jis.
Pasak analitiko, labiausiai tikėtina, kad kuponų sistema pasinaudos mažas pajamas gaunantys gyventojai, turintys daugiau laiko. Tačiau, anot jo, tai nėra revoliucija, kuri galėtų pakeisti konkurencinę padėtį mažmeninės prekybos rinkoje ar smulkesnių gamintojų ir žemės ūkio produkcijos augintojų konkurencingumą.
N. Mačiulis teigiamai vertino tai, kad atsisakoma didelės biurokratijos – kuponus įsigyti galės visi, todėl nereikės papildomai administruoti sistemos ir atrinkti, kas gali įsigyti kuponų, o kas negali.
Įstatymo projektas dėl maisto kuponų sistemos turėtų būti svarstomas Seimo pavasario sesijoje.
Vyriausybė taip pat ketina stiprinti Konkurencijos tarybos bei Vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimus, sutartyse tarp tiekėjų ir prekybininkų siūlo nurodyti prekių pavadinimus ir kiekį, kainas bei joms keliamus kokybės reikalavimus, tiekimo periodiškumą, įkainojimo trukmę, išankstinio užsakymo ar tiekimo grafikų sąlygas. Taip pat numatomos priemonės, mažinančios administracinę naštą smulkiajam ir vidutiniam verslui.
Be to, siūloma sugeneruoti 5 mln. eurų paketą, skirtą paskatinti žemės ūkio maisto gamintojus kooperuotis.
Autorė: Erika Alonderytė
