„Vilnius indekse dominuoja ekonominio aktyvumo rodikliuose – čia intensyviausia investicijų, ūkio subjektų. Ir nors Vilniuje skola mažėjo sparčiausiai, ji išlieka didžiausia. Klaipėda turi geresnius valdymo efektyvumo rodiklius – mažesnė biudžeto skola, pigesnis savivaldybės administracijos išlaikymas. Tai svarbus priminimas, kad Lietuvoje ne vien sostinė gali būti konkurencinga”, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Lygiai taip pat nežymiai skiriasi Šiaulių ir Kauno rezultatai. Šiaulių miestas šiemet trečias didžiųjų savivaldybių indekse – savivaldybėje nustatomi mokesčiai yra žemiausi, žemiausias nedarbas tarp didžiųjų savivaldybių, pigesni verslo liudijimai. Tačiau socialinėms paslaugoms būtų galima pasitelkti daugiau NVO.
Kaunas kol kas ketvirtoje vietoje, bet sparčiai vystosi. Kaune išduota santykinai daugiausiai statybos leidimų tarp didžiųjų miestų. Daugėja privačios iniciatyvos ir konkurencijos: beveik du trečdalius šilumos pagamina nepriklausomi šilumos gamintojai, vis daugiau švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų teikia privatus sektorius. Viso to pasiekta neplečiant savivaldybės administracijos, t.y. Kaune savivaldybės administracija išlieka viena mažiausių (skaičiuojant 1000-čiui gyventojų).
Mažųjų savivaldybių reitinge tradiciškai pirmauja Klaipėdos ir Kauno rajonų savivaldybės. Vis dėlto, kaip ir pernai, nežymiu skirtumu pirmauja Klaipėdos rajonas.
„Klaipėdos ir Kauno rajonai – puiki iliustracija kaip žiedinės savivaldybės išnaudoja didelių miestų kaimynystę, kuria palankią aplinką gyventojų ir verslo gerovei” – pažymi Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Martynas Tininis.
Dvi tendencijos: nedarbo lėtėjimas stoja, lyderiai tolsta nuo atsiliekančių
Nors nedarbo lygis Lietuvoje krito nuo 10,8 proc. 2014 m. iki 9 proc. 2017 m., mažėjimas - vis vangesnis. Dar daugiau, nepaisant ekonomikos augimo, nedarbas kai kur net ir auga.
„Svarbu suprasti, kad tai nėra tik mažų miestelių problema. Pavyzdžiui nedarbas nebemažėja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Ilgalaikių bedarbių, tai yra žmonių nerandančių darbo metus ir ilgiau, dalis augo kas antroje savivaldybėje. Jei 2014-2015 m. ilgalaikių bedarbių dalis augo tik 12 savivaldybių, tai 2016-2017 m. beveik pusėje (29) savivaldybių,” – sako M. Tininis. LLRI nuomone, aukštas nedarbas yra dar vienas iššūkis šalia emigracijos ir visuomenės senėjimo.
Ekonominio aktyvumo rodikliai rodo lyderių atsiplėšimą. Štai pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimą, lyderių dešimtukas investicijas didino vidutiniškai po 150 eurų gyventojui, o atsiliekančiųjų dešimtuke – TUI net mažėjo (po 10 eurų gyventojui kasmet). Veikiančių ūkio subjektų (1000-iui gyventojų) geriausiųjų dešimtuke padaugėjo 5,9, o paskutiniame dešimtuke – tik 2,1. Statybos leidimų (1000-iui gyventojų) išaugo 2,9, kai tarp paskutinių tik 0,9.
Panaši tendencija ir pagal migracijos rodiklius. Nuo 2015 metų sparčiausiai tuštėjančias savivaldybes kasmet palieka po 2,5-3 proc. gyventojų. Pavyzdžiui, Pagėgių savivaldybę 2015 m. paliko 3,12 proc. gyventojų, 2016 m. – 3 proc., o 2017 m. – 3,15 proc. Tuo metu Klaipėdos r. kasmet pritraukė vis daugiau naujų gyventojų – 2015 m. 1,16 proc., 2016 m. – 2,21 proc., 2017 m. - 2,7 proc.“
„Jei ekonomikos augimą prilyginti upės tėkmei, tai vienos savivaldybės tik plūduriuoja pasroviui, o kitos – sparčiai irkluoja priekyje”, – apibendrina Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Ž. Šilėnas.
