Lūžis prasidėjo jau pernai: iki tol penkerius metus iš eilės įmonės rezultatai prastėjo, o 2016-aisiais ji tapo nuostolinga. Vis dėlto jau 2017 metais „Lietuvos geležinkelių“ grupė uždirbo 27 mln. eurų pelno, o valstybei šįmet sumokėta 34 mln. eurų dividendų – daugiausia iš visų susisiekimo sektoriaus bendrovių.
Tačiau 2019-aisiais biudžetas gali pasipildyti dar svariau. „Kol kas apie visus metus kalbėti ankstoka, nes liko nemažai laiko. Tačiau pagal dabartines tendencijas matome, kad pelnas gali būti gerokai, gal net dvigubai, didesnis nei pernykštis“, – užsiminė bendrovės generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Pasak bendrovės vadovo, šiais metais pelnas gali perkopti 50 mln. eurų ribą.
Tikisi pirmauti regione
Vidurio ir Rytų Europos logistikos lydere siekianti tapti bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ jau per pirmąjį pusmetį uždirbo beveik 19 mln. eurų grynojo pelno. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį pelnas tesiekė 0,5 mln. eurų.
Toliau augo ir „Lietuvos geležinkelių“ pajamos. Šių metų sausio–spalio mėnesiais jos siekė 379 mln. eurų – 4,2 proc. daugiau nei 2017 metais tuo pačiu metu (364 mln. eurų). Pradėjus įgyvendinti efektyvumo didinimo priemones šiemet pavyko dar sumažinti sąnaudas.
„Strateginiai pokyčiai lėmė, kad pernai pavyko persilaužti, o šiais metais jau stebime nuoseklų ir tvarų augimą. Įmonėje įgyvendiname veiklų išgryninimo programą, jos efektas jau akivaizdus. Tai yra dalis ilgalaikės strategijos – kurti naudą valstybei ir tapti regiono lyderiais“, – pasakojo M.Bartuška.
Įspūdingas spalio mėnuo
Bendrovei itin derlingas buvo šiųmetis spalis – praėjusį mėnesį buvo pergabenta net 5,2 mln. tonų krovinių. Tai – didžiausias kiekis nuo 1992 metų, kai fiksuojami jau atkūrus Nepriklausomybę veikusios įmonės rezultatai. Iki šiol daugiausia krovinių buvo pergabenta prieš prasidedant finansų krizei – 2008 metų kovą (5,1 mln. tonų).
Išankstiniais duomenimis, spalį labiausiai augo (palyginti su tuo pačiu praėjusiųjų metų mėnesiu) maisto produktų (36 proc.), anglies (28 proc.), trąšų (15 proc.) ir naftos bei jos produktų (10 proc.) gabenimai.
Per dešimt šių metų mėnesių bendrovė pervežė 46,6 mln. tonų – 8,4 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2017-aisiais.
„Tokius rezultatus nulėmė tiek didesnė prekybos apimtis, tiek išaugęs verslo dėmesys greitam, efektyviam krovinių gabenimui. Bendraujame su verslu, stengiamės paslaugas pritaikyti prie kiekvieno užsakovo poreikių ir pasiūlyti vertę kuriančių logistikos sprendimų“, – aiškino „Lietuvos geležinkelių“ Krovinių vežimo direkcijos vadovas Egidijus Lazauskas.
Tarp užsakovų – ir kinai
„Lietuvos geležinkeliai“ šiais metais sudarė ilgalaikes sutartis dėl krovinių gabenimo su strateginiais partneriais – didžiausia pasaulio kalio trąšų gamintoja Baltarusijos „Belaruskalij“, taip pat kaimyninės šalies azotinių trąšų gamykla „Grodno-Azot“.
Taip pat buvo išplėtotas bendradarbiavimas su vienu stambiausių klientų – Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“. Sutarta ir dėl ilgalaikės partnerystės su mūsų šalies pramonės milžinais – „Akmenės cementu“, „Amilina“, Vakarų medienos grupe.
Tarp įmonės partnerių jau yra ir stambios Lenkijos bei Vokietijos logistikos kompanijos, nes kryptis į Vakarus laikoma viena perspektyviausių.
Šįmet patvirtintoje ilgalaikėje strategijoje užsibrėžta iki 2030-ųjų krovinių gabenimo apimtį padidinti 30 procentų – nuo 53 iki 70 mln. tonų per metus.
Įdomu tai, jog gausėja ir krovinių iš Kinijos – jų šįmet pergabenta jau daugiau nei 60 konteinerinių sąstatų. Anot M.Bartuškos, tam padeda ir patogi mūsų šalies geografinė padėtis, ir stiprėjantys prekybos ryšiai tarp ES bei Kinijos, ir mėginimai ieškoti užsakovų šioje Azijos valstybėje. Antai šįmet bendrovė savo paslaugas pirmą kartą pristatė didžiausioje Kinijos transporto ir logistikos parodoje „Transport Logistic China 2018“.
Nuo lapkričio „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo gabenti kinų krovinius ir kombinuotu būdu – jūra bei geležinkeliu.
Iš viso įmonės lokomotyvais šįmet planuojama pervežti apie 120 konteinerinių sąstatų su kinų kroviniais.
Kad ateityje jų būtų dar daugiau, ketinama padidinti krovos pajėgumus ties Lenkijos pasieniu esančioje Šeštokų geležinkelio stotyje, o nuo 2019 metų – ir Kauno intermodaliniame terminale. Taip pat ieškoma galimybių gabenti krovinius iš Kinijos į Skandinavijos šalis per Klaipėdos jūrų uostą – dėl to deramasi su Švedijos ir Suomijos bendrovėmis.
Derina keliones ir renginius
Ne mažiau įspūdingai pastaruoju metu auga ir „Lietuvos geležinkelių“ traukiniais keliaujančiųjų skaičius. Praėjusį mėnesį jų buvo net 400 tūkstančių – 30 procentų daugiau nei 2017-ųjų spalį.
Įdomu, kad šįmet keleivių srautai augo nuosekliai, tačiau baigiantis vasarai įvyko proveržis – rugpjūtį jų buvo 16 proc., o rugsėjį – 25 proc. daugiau nei tą patį mėnesį pernai.
Didžiausias keliaujančiųjų traukiniais skaičiaus šuolis buvo pastebimas maršrutu Vilnius–Kaunas – spalį juo važiavo 143 tūkst. keleivių (41 proc. daugiau nei prieš metus).
Prie to smarkiai prisidėjo lankstesni grafiko planavimai – traukinių tvarkaraščiai derinami su didžiųjų renginių sostinėje ir Kaune organizatoriais, taikomasi prie Kauno „Žalgirio“ arenoje vykstančių rungtynių, kad aistruoliai galėtų grįžti namo traukiniu.
Nemažai įtakos turėjo ir verslo klientams siūloma paslauga, kai įmonės už darbuotojų keliones traukiniu į darbą ar komandiruotes gali sumokėti mėnesio pabaigoje.
Pavyzdžiui, spalį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, 19 proc. pagausėjo keleivių maršrutu Vilnius–Ignalina važinėjančiuose traukiniuose.
Pastebėta, kad jis itin populiarus tarp šiame regione veikiančių bendrovių.
Plėtra – užsienio link
Nors anksčiau keleivinių traukinių maršrutai buvo karpomi, šiais metais jų geografija gerokai išsiplėtė. Nuo spalio geležinkeliu galima keliauti iš Klaipėdos į Šilutę. Metų pradžioje atsirado reisai į Daugpilį (Latvija).
O nuo šio rudens naujas maršrutas sujungė net keturių valstybių sostines – keliones pradėjo traukinys Kijevas–Minskas–Vilnius–Ryga.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus Lino Baužio, pirmaisiais mėnesiais iš Kijevo į Rygą vykdomi bandomieji važiavimai. Įvertinus jų rezultatus, ateityje gali keistis traukinio išvykimo laikas, galbūt – ir dažnumas.
„Siekiame plėsti kelionių traukiniais geografiją. Plečiame ne tik vietinio susisiekimo maršrutus, bet ir ieškome galimybių vežti keleivius į užsienio šalis“, – sakė L.Baužys.
O bene svarbiausia šiųmetė naujiena – prisijungimas prie Europos traukinių sistemos „Interrail“. Nuo birželio šios sistemos pasus turintys keleiviai gali važiuoti traukiniais iš Lietuvos kone po visą Europą už gerokai mažesnę kainą, nei tektų mokėti perkant atskirus bilietus. „Lietuvos geležinkeliai“ iš Baltijos valstybių geležinkelio įmonių prie „Interrail“ sistemos prisijungė pirmieji.
„Interrail“ pasus turintys keleiviai gali keliauti po Europos šalis traukiniais gerokai mažesnėmis kainomis, nei pirkdami atskirus bilietus.
Prisijungimas prie „Interrail“ sistemos įtvirtina naują „Lietuvos geležinkelių“ veiklos etapą – siekį gerinti susisiekimą traukiniais su Vakarų valstybėmis, pasiūlyti naujas atostogų kryptis ir plėsti kelionių traukiniais geografiją.
Strategijoje – investicijos į infrastruktūrą
– „Lietuvos geležinkeliai“ šiais metais patvirtino ilgalaikę strategiją ir užsibrėžė tikslą iki 2030 metų padvigubinti keleivių skaičių – nuo 4,7 mln. iki 8 mln. – ir įmonių grupės vertę, 60 proc. – nuo 448 mln. eurų iki 725 mln. eurų – išauginti metų pajamas, 30 proc. – nuo 53 iki 70 mln. tonų – per metus pervežamų krovinių apimtį.
– Įspūdį daro iki 2030-ųjų suplanuotas įmonių grupės investicijų portfelis, siekiantis apie 7 mlrd. eurų.
– Pirmuoju laikotarpiu – iki 2023 metų – bendra numatytų investicinių projektų į geležinkelio infrastruktūrą vertė sudaro daugiau kaip 2,6 mlrd. eurų.
– Maršrutui Vilnius–Klaipėda elektrifikuoti numatyta iki 250 mln., pagrindinių kelių remonto programai – iki 294 mln., antrųjų kelių rekonstrukcijai ir tiesimui – iki 135 mln. eurų.
– Didžiausia dalis šiuo laikotarpiu planuojamų investicijų – iki 400 mln. eurų – turėtų būti skirta „Rail Baltica“ projekto darbams.
– Šiais metais jau užbaigti rangos darbai svarbiame Kauno aplinkkelio ruože Jiesia–Rokai, netrukus ketinama skelbti viešąjį darbų pirkimą dėl likusio aplinkkelio ruožo Rokai–Palemonas, pasirašyta sutartis ir pradedami darbai atkarpoje Kaunas–Palemonas.
– Be to, sėkmingai dedami pamatai susijungti su „Rail Baltica“ Latvijos dalimi, sprendžiama dėl geležinkelio linijos greitinimo Lenkijos kryptimi.
– „Rail Baltica“ yra svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, kuris sujungs Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą.
– Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijos Lietuvoje siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš jų iki 85 proc. turėtų finansuoti Europos Sąjunga. Baigti tiesti europinės vėžės geležinkelį iki Talino planuojama 2025 m., o pradėti eksploatuoti – 2026 m.
