Anaiptol – realiame pasaulyje testuotojai yra tyrėjai, ieškantys to, kas plika akimi nematoma, dažnai tikri perfekcionistai, padedantys tobulinti produktus.
Programinės įrangos testuotojo darbas gana sudėtingas ir reikalaujantis kokybės, tačiau priešingai, nei teigia sklandantys mitai, testuotoju tapti yra taip pat įmanoma, kaip tapti bet kokios srities specialistu – reikia noro, motyvacijos, kryptingo darbo ir aistros tobulinti pasaulį.
Būtent tokių aistruolių ieško jau penktus metus gyvuojanti verslo ir švietimo įstaigų iniciatyva „Akademija.IT“. Šiuo metu vyksta studentų atranka į intensyvią, nemokamą 10-ies mėnesių trukmės programą, kurios metu būsimieji testuotojai įgis pagrindus tolesnei karjerai.
1 mitas. Nuobodus ir monotoniškas darbas atsiskyrėliams
Dažnai ir apie IT profesijas manoma, kad jų darbai – nuobodūs, o patys darbuotojai – kiek privengiantys žmonių, tačiau tai tik visuomenėje įsigalėjęs stereotipas. Visi, kuriantys programinę įrangą komandoje, turi gebėti bendradarbiauti.
Ne išimtis ir programinės įrangos testuotojai – jiems tenka daug bendrauti su analitikais, programuotojais, projektų vadovais ir klientais, o tai užtikrina įvairią ir dinamišką veiklą. Tiesa, vienas įdomiausių testuotojo darbo etapų – bandyti „nulaužti“ sukurtą sistemą ir rasti joje klaidų, kurias reikia ištaisyti.
Tikrovėje tai kūrybiškas darbas, susijęs su sistemų tyrinėjimu, prognozėmis ir sisteminga spragų paieška.
„Būtent testuotojams kyla noras ir reikalas su kolegomis pabendrauti norint atsakyti į tokius klausimus kaip „Kodėl čia yra taip?“, „Kodėl negalima padaryti kitaip?“, „Taip turi būti, ar čia yra klaida?“
Galiausiai, jei, kaip ir kiekviename darbe, yra ir kiek mažiau įdomių užduočių – testuotojai turi daug galimybių tas konkrečias užduotis tiesiog automatizuoti ir darbuotis prie didžiąja dalimi įdomių veiklų“, – teigia Milda Talačkienė, „Metasite Business Solutions“ personalo partnerė.
2 mitas. Testuotojais dirba netapę programuotojais
Dažnai sakoma, kad programinės įrangos testuotojas – tai daugiau nei profesija, tai beveik gyvenimo būdas.
Puikiais testavimo specialistais tampa perfekcionistai, siekiantys keisti, tobulinti savo aplinką ir kurti geriausius produktus, kurie padėtų žmonėms gyventi patogesnį ir kokybiškesnį gyvenimą.
Todėl tikras testuotojas yra ir tyrėjas, ieškantis to, kas plika akimi nematoma, ir nuolat ieškantis būdų patobulinti produktą.
„Tapti testuotoju yra greičiau ir paprasčiau nei programuotoju, tačiau ši specialybė atveria daug karjeros perspektyvų. Vėliau galima dar tobulinti savo žinias ir įgūdžius testavime, vadovauti testuotojų grupei ar tapti visos įmonės kokybės vadovu, kuris atsako už kompanijos kokybės politiką ir jos įgyvendinimą.
Kitas kelias, kurį taip pat renkasi ne vienas naujai atėjęs į IT kompaniją – pradėjus dirbti testuotoju ir supratus, kaip kuriama programinė įranga, toliau mokytis ir pereiti į programavimą“, – sako „Akademija.IT“ kuratorius Andrius Plečkaitis iš INFOBALT.
3 mitas. Testuotojo darbas tinka tik merginoms
Stereotipas, kad testuotojo darbas tinka tik merginoms – paremtas tikėjimu, jog joms būdingas kruopštumas, dėmesys detalėms, jos dažniau nei vaikinai turi gerus tvarkos palaikymo įgūdžius.
Nors iš tiesų tarp testuotojų yra daugiau moterų, nei tarp programuotojų, visų galimybės čia lygios, o statistika ir IT įmonių patirtis įrodo, kad šiame vaidmenyje dirba daugiau vyriškos lyties atstovų.
„Mūsų kompanijoje – „Baltic Amadeus“ – šis mitas iš esmės yra paneigiamas, kadangi testavimo komandoje merginų – kiek daugiau nei trečdalis.
Tokia situacija yra būdinga ne tik testavimo, bet ir visoms techninėms specialybėms, tačiau pastaruoju metu matome, kad moterų skaičius čia nuolatos auga“, – sako „Baltic Amadeus“ personalo vadovas Darius Dužinskas.
4 mitas. Testuotoju tapti – sudėtingas ir ilgas procesas
Bet kokioje su programinės įrangos kūrimu susijusioje specialybėje tobulėti galima visą gyvenimą – mokytis naujų kalbų, metodų, spręsti naujas problemas.
Todėl tvirti pagrindai karjeros pradžioje padeda jaunam specialistui toliau sėkmingai mokytis. „Akademija.IT“ atveju tokius verslo partnerių pagalba sudėliotus pagrindus galima įgyti vos per 10 mėnesių ir jais remiantis keliauti į dar gilesnius programavimo ar testavimo vandenis.
Jau trečius metus „Akademija.IT“ vykdomoje testuotojo mokymo programoje supažindinama su tinklapių ir „Java“ programavimo pagrindais, tačiau daugiausiai dėmesio skiriama rankiniam ir automatiniam testavimui.
Veiklą kuruojančio A. Plečkaičio teigimu, programa inicijuota matant aiškią perspektyvą absolventams – remiantis INFOBALT vykdyta IT bendrovių apklausa, testuotojai patenka tarp paklausiausių IT kvalifikacijų.
„Akademija.IT“ iniciatyvą vykdo asociacijos „INFOBALT“ ir „TechCity Lithuania“ kartu su Vilniaus ir Kauno profesinio mokymo centrais bei įmonėmis-partneriais.
Šiemet priėmimas vyksta Vilniuje – organizatoriai planuoja atrinkti 25 žmonių grupę. Vasarį prasidėsiančiuose mokymuose dalį temų dėstys testuotojai-profesionalai, o gerų mokymosi rezultatų pasiekę būsimieji testuotojai jau nuo liepos pradės apmokamą praktiką įmonėse.
