Vietos valdžia, atsakinga už kaimo vietovių aprūpinimą malkomis, jomis nepasirūpino. Pasak vietinio leidinio Sakh.com korespondentės Nataljos Golubkovos, paskutinį kartą malkų minėtų gyvenviečių žmonėms buvo atvežta 2017 metų rugsėjo mėnesį. Tada pirktų atsargų pakako beveik metams. Dabar jų įsigyti tiesiog nėra kur.
Choe gyvenvietėje yra 111 privačių gyvenamųjų namų, Tangi – 44. Šiuo metų laiku vidutinė temperatūra kaimuose yra šiek tiek žemesnė nei 0 laipsnių.
Žiema jau beldžiasi į duris, ir daugelis gyventojų tiesiog suka galvą, iš kur paimti malkų. Valdininkai aiškina, kad organizavo konkursą malkoms pristatyti, tačiau niekas nepareiškė noro jame dalyvauti.
Verslininkas, kuris paprastai tiekdavo malkas, nustojo verstis šiuo verslu. Dabar konkursas paskelbtas dar kartą, ir vienas pretendentas neva jau yra. Jis ir yra vienintelė kaimo gyventojų viltis.
Bet malkų į kaimus atveš ne anksčiau kaip lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje. Pirmiausia jų nusipirkti galės tik tie, kurių pašiūrėse nebeliko nė vienos pliauskos. Ypač nerimauja žmonės, kuriems numatyta kompensacija už perkamas malkas – kad ji nebūtų prarasta, rašo žurnalistė.
Ardo senus namus
„Anksčiau jau vasarą pradėdavome ruošti malkas, – pasakojo Tangi gyventoja Liudmila Platonova. – Kartais būna tokia vasara, kad ir krosnį tenka pakūrenti. Ir rudenį, žinoma, pakūrename, o jau žiemą – savaime suprantama. Lapkričio mėnesį mes paprastai krosnis kūrename visu pajėgumu. Taigi puolėme ieškoti jų nusipirkti, bet nėra kur.
Iki mėnesio pabaigos malkų man dar užteks ir – viskas. Yra tokių žmonių kaime, kurių atsargos jau visiškai išseko. Jie eina ardyti negyvenamų namų, kai kurių vien tik kaminai bekyšo. Daug jau namų nugriauta“.
Už surinktus žabus gresia baudos
Atrodytų, gyvenant tarp miškų tokių problemų neturėtų iškilti. Tačiau pagal galiojančius įstatymus gyventojams draudžiama patiems rinkti žabus ar pjauti sausuolius miške – už tai gresia baudos.
Nuo 2019 metų sausio 1 dienos Valstybės Dūma leis Rusijos gyventojams rinkti miške žabus, nulūžusias šakas, išvartas savo reikmėms, o kol kas tai leidžiama daryti tik gavus atskirą leidimą.
Žmonės piktinasi, kad kinams leidžiama kirsti Sibiro miškus, o jiems draudžiama net žabarų pasirinkti.
Gyvena ant naftos, bet šąla
„Ir rinkti negalima, ir atvežti malkų ar organizuoti jų pardavimą valdžia taip pat negali...
Užtai JEDRO ( „Jedinnaja Rossija“ akronimas; Rusijos Federacijos politinė partija „Vieningoji Rusija“, palaikanti prezidentą Vladimirą Putiną. – Red.) tik ir užsiima „plėtros strategijų“ kūrimu. Alio, valdžia, nusileiskite ant žemės!“ – rašo vienas komentuotojas.
„Gyvename ant naftos ir dujų, o žmonėms tenka kaip senovėje kūrenti krosnis! Ir tai XXI amžiuje! Viską pardavė... Apie savo žmones net negalvoja! Kas gi dabar eis už jus balsuoti?“ – retoriškai klausia kitas pasipiktinęs komentuotojas.
„Mes ir eisime, kurgi dingsime...“ – atsako trečias. Ketvirtas ironizuoja: „Taip, taip... Žiema arti. Nerimauju, ar jau paleido „Šiaurės srautą“? Rusijoje tiek daug dujų...“
Iškerta iki pašaknų
O štai Rusijos geografijos draugijos narys, rašytojas Pavelas Paškovas, komentuodamas katastrofišką padėtį, susidariusią dėl Sibiro miškų kirtimo, neseniai rašė: „Iš pradžių Tolimieji Rytai, dabar ir Sibiro platybės: viskas iškertama iki pašaknių.
Ir jei anksčiau kinai turėdavo oficialiai „pusdykiai“ išpirkinėti mišką iš vietos administracijų, papirkinėdami rajonų vadovus, tai dabar dviejų supervalstybių – Rusijos ir Kinijos – bendradarbiavimo pagrindu mūsų Tėvynė pasiūlė Kinijai išsinuomoti ištisus hektarus miško. Kirtimui, suprantama!
Palei sieną su Kinija kiekviename kilometre veikia daugiau kaip keturios medienos apdirbimo gamyklos. Darbas verda! 2017 metų spalio mėnesį iš Sibiro ir Tolimųjų Rytų buvo išvežtas rekordinis medienos kiekis. Kirtimai jau matomi net iš kosmoso. Visi tyli“.
Parengė Leonas Grybauskas
