Surengtame forume miestų ir rajonų vadovai bei ministerijų atstovai diskutavo apie veiklos galimybes regionuose ir jų potencialą, savivaldą, miestų įvaizdį, investicijų pritraukimo būdus.
Kelios Lietuvos
Nors pastaruoju metu dažnai kalbama apie dvi Lietuvas – miesto ir kaimo, išskiriamas ir dar vienas klasifikavimas – Vilnius ir Kaunas, o tik tada likusios Lietuvos gyvenvietės.
Tiesa, ekonomistė Indrė Genytė teigė, kad Lietuvai dar pasisekė, kad ji turi du stiprius miestus, nes šioje srityje mes lenkiame ir Latviją, ir Estiją.
„Šios šalys apskritai turi tik po vieną stiprų miestą. Kauno reikšmė pastaraisiais metais pastebimai išaugo, todėl mes galime save profiliuoti šiek tiek plačiau.
Tačiau ar mes tuo pasinaudojame – didelis klausimas. Yra daugybė apskričių, kurios stagnuoja, kelios išvis yra recesijoje“, – aiškino ji.
Pagrindiniai savivaldybių iššūkiai, ekonomistės teigimu, yra urbanizacijos procesai ir didėjanti konkurencija.
„Lietuva yra lašas Europoje, šalia yra Lenkija, kur darbo rinkoje yra visai kito lygmens žaidėjai. Mes esame naujokai ir neturime teisės diskutuoti, kad nesuvaikščiojo popieriai ir reikia dar laiko trinkeles susidėti“, – problemas išryškino ji.
Kalbėdama apie investicijų į savivaldybes pritraukimą, I.Genytė išskyrė ir anglų kalbos žinias.
„Pas mus net yra atvejų, kad investuotojai nevažiuoja į tam tikras savivaldybes, nes žino, kad meras nemoka užsienio kalbos ir šaltai pasitiks užsieniečius“, – teigė ekonomistė, pabrėždama, kad, jos nuomone, iš visų regionų dabar didžiausią proveržį rodo Tauragė.
Klesti ne tik dideji miestai
Tik didžiųjų miestų klestėjimo mitą suskubo paneigti įmonės „Intersurgical“ vadovas S.Žvirblis, kuris, galvodamas, į kurį šalies miestą investuoti ir kur kurti įmonę, pasirinko Švenčionių regioną, Pabradę.
„Prieš 20 metų atsisėdome ir priėmėme sprendimą – kur mūsų ateitis? Mūsų tikslas buvo turėti kuo daugiau vietinių gyventojų, dirbančių įmonėje. Pradėjome dirbti su mokyklomis, bendruomenėmis.
Tuomet Pabradėje dar niekas net anglų kalbos nemokė, o dabar visi ja jau kalba“, – pasakojo jis.
S.Žvirblis nesutiko, kad šalyje progresuoja tik du miestai ir tikino, kad žmonės Pabradėje gyvena ne ką prasčiau nei didžiuosiuose šalies miestuose.
Jis turėjo patarimų ir kitoms savivaldybėms. Anot jo, regionai, norintys pritraukti investuotojus, turėtų ne laukti, o patys pasidaryti namų darbus ir paruošti tinkamą infrastruktūrą.
„Savivaldybės turi turėti savo viziją investicijoms, galbūt pramoninį parką, kur mes galėtume tą verslą vystyti.
Mūsų savivaldybės yra kaip atskiros kunigaikštystės ir kiekviena dirba kas sau. Pavyzdžiui, kai man reikėjo pritraukti investuotojus į Visaginą, aš pasakiau, kad pasižiūrėkite, kiek aplink savivaldybių, gyventojų, kurie yra vos už 20-50 kilometrų.
Tiek ir tereikėjo. Savivaldybes reikia sujungti“, – kalbėjo S.Žvirblis.
Išskyrė infrastruktūros svarbą
VRM Regioninės politikos departamento direktorius Gediminas Česonis pritarė pozicijai, kad pastaruoju metu kai kurie regionai iš tiesų padarė didžiulę pažangą. Kaip pavyzdį jis pateikė tą patį Visaginą, kuris, jo teigimu, yra vienas ir regioninės politikos sėkmės pavyzdžių.
„Tikinčių, kad ten ateis koks investuotojas, nelabai buvo. Tačiau savivaldybė buvo „užsidegusi“, atrado lėšų, bendradarbiavo su profesinėmis mokyklomis, kitomis savivaldybėmis, paruošė tinkamą sklypą, kad investuotojas tikrai galėtų ateiti su konkrečiais pasiūlymais.
Turime ir kitų pavyzdžių, kai vietoj miesto pasigražinimo buvo investuota į infrastruktūrą, pavyzdžiui, Marijampolėje“, – sakė G.Česonis.
Infrastruktūros svarbą įvardijo ir Ūkio viceministras Marius Skuodis, kuris pasakojo, kad investuotojai, besirinkdami regioną, išsikelia du pagrindinius klausimus: ar bus, kas dirbs ir ar yra tinkama infrastruktūra.
„Mes matome pavyzdžius iš Pabradės, Marijampolės, Naujosios Akmenės… Reikia turėtų paruoštą žemės sklypą ir infrastruktūrą. Pirmas dalykas iš vyriausybės pusės, kad, jeigu yra konkretūs poreikiai, ji turi padėti paruošti tinkamą vietą.
Šiuo metu ministerijoje turime aiškų planą dėl laisvųjų ekonominių zonų plėtros“, – pasakojo jis.
Taip pat jis pabrėžė – regionams reikėtų išnaudoti investuotojus, kurių nebesugeba priimti Vilnius.
„Vilnius, kalbant apie pritrauktų gamybos investicijų skaičių, nuo 2014 metų yra gal 5-6 vietoje Lietuvoje. Jeigu mes norime priimti didelį investuotoją, tai nebeturime jam vietos.
Vilnius nekonkuruoja su likusia Lietuva, jis konkuruoja su Praha ir kitais didelis miestais. Kai negali Vilnius, atsiranda Kaunas ir kiti miestai“, – poziciją išreiškė jis.
