Seimo narys atkreipia dėmesį, kad plastikinėse pakuotėse parduodami gėrimai yra patys pigiausi, tad, remiantis viešais visuomenės informavimo priemonėse paskelbtais tyrimais ir rinkos duomenimis, šių gėrimų parduodama dešimtimis milijonų litrų, juos dažniausiai vartoja girtaujantys asmenys, todėl prekybos tokiais gėrimais ribojimas tikrai sumažins ir prieinamumą, ir iš to kylančias problemas.
Pagal jo siūlomą projektą, Lietuvoje draudžiama parduoti: alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 6 procentai, išpilstytus į didesnę negu 0,2 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą.
Jei Seimas pritartų siūlymui, Lietuvoje būtų draudžiama taip pat parduoti alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 6 procentai, išpilstytus į didesnę negu vieno litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą.
Pasak P. Saudargo, kadangi šiuo įstatymu ribojama prekyba į tam tikrą pakuotę supilstytais gėrimais, jo taikymas turi būti suderintas su Europos Sąjunga, t. y. įstatymo projektas turi būti notifikuotas nustatyta tvarka. Tai užtrunka keletą mėnesių. Po įstatymo priėmimo turi būti paliktas protingas terminas (ne mažiau kaip pusė metų) verslui prisitaikyti prie pokyčių, todėl P. Saudargas siūlo nustatyti įstatymo įsigaliojimą 2020 m. liepos 1 d.
Nuo pat šio Seimo kadencijos pradžios buvo diskutuojama dėl stipriojo alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančių gėrimų, išpilstytų į plastikinę tarą, ribojimų.
Kaip pastebi P. Saudargas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai vis žadėjo, kad prie šio klausimo bus sugrįžta. Kliūtimi spartesniam sprendimų priėmimui buvo įvardijamas poreikis kreiptis į Europos Komisiją (EK), kuri leistų Lietuvai įsivesti ribojimus stipriojo alaus taros dydžiui.
Parlamentaro duomenimis, analogiškas įstatymas buvo priimtas ir suderintas su EK Latvijoje – kaimyninėje valstybėje „bambalių“ problemos nebeliko.
„Akivaizdu, kad alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimas yra vilkinamas ne dėl galimo prieštaravimo ES teisei“, – mano P. Saudargas.
Pasak jo, Sveikatos reikalų komitetas praėjusiame posėdyje pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektui, tačiau paliko tik draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 22 proc., gamyklų supilstytus į stiklines, taures ir kitą gėrimams tiesiogiai vartoti skirtą tarą, kitaip tariant – atplėšiamoje pakuotėje, o siūlymus, susijusius su vadinamųjų „bambalių“ draudimu, atmetė.
„Neseniai ir Vyriausybė atmetė visus siūlymus, išskyrus atplėšiamos pakuotės draudimą, taigi Sveikatos reikalų komiteto sprendimas iš esmės patvirtino Vyriausybės sprendimą.
Tačiau net ir toks įstatymo projektas turės būti suderintas su EK, t. y. nustatyta tvarka notifikuotas. Natūraliai kyla klausimas, kodėl yra atsisakoma pritarti ir draudimui prekiauti stipriuoju alumi didelėje taroje, turint omenyje, kad tiek medikų, tiek plačioji visuomenė pripažįsta „bambalius“ viena iš didžiausių problemų“, – stebisi P. Saudargas.
Šį klausimą planuojama svarstyti ateinantį ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje.
