Komiteto pirmininkas S.Jakeliūnas dar prieš posėdį naujienų agentūrai ELTA aiškino, kad G.Nausėdos liudijimai yra svarbūs, nes jis 2009-2010 metų finansų krizės laikotarpiu dirbo viename didžiausių bankų Lietuvoje.
Pasak jo, svarbu sužinoti, už ką G.Nausėda buvo atsakingas bei išgirsti, kokias jis mato ir kaip vertina Lietuvoje kilusios krizės priežastis.
Krizę nuspėjo dar anksčiau
Pats G.Nausėda pasakojo, kad 2006 metų pradžioje spaudoje jau buvo pasirodžiusios publikacijos, kuriose buvo skelbiama, kad euro euforija gali kelti problemų, NT rinkos laukia sukrėtimas, kils kainos.
Ekonomistas skaitė senus straipsnius ir išryškino savo citatas, kuriose jis jau prognozavo artėjančią krizę.
Paklaustas, kokia buvo banko reakcija į tuometinius vyriausiojo ekonomisto pastebėjimus, G.Nausėda teigė, kad banko viduje apie tai buvo kalbama, tačiau, anot jo, paties ekonomisto nuomonė buvo tik rekomendacinė ir į ją ne visada būdavo atsižvelgiama.
„Nekilnojamojo turto euforijoje dalyvavo visi. Geriausias jos simbolis buvo labai populiari reklama televizijoje: eina jauna pora link savo svajonių būsto ir staiga atskrenda strėlė ir įsminga į duris. Vadinasi, jis užimtas, pora eina link kito būsto, o į jį taip pat įsminga strėlė.
Tuomet tas ėjimas tik pirmyn ir pirmyn jau vedė bloga linkme“, – prisiminė G.Nausėda.
Situacija priminė lenktynes
Paklaustas apie tuometinę situaciją su paskolų išdavimu, ekonomistas ją prilygino tam tikroms lenktynėms.
„Tada vyko laukinių arklių lenktynės. Visi lenktyniavo. Laimi, kas greičiausias, ir visos institucijos, tarp jų ir bankai, buvo motyvuojamos greičiu.
Lietuvos bankas (LB) buvo vienintelė institucija, kuri galėjo nustatyti greičio apribojimo instrukcijas, kurias nustatė vėliau.
Tai – atsakingojo skolinimosi taisyklės, kurios būtų sustabdžiusios neišvengiamas tarpusavio lenktynes, kurioms patys rinkos dalyviai sunkiai gali atsispirti“, – kalbėjo jis, tačiau pridūrė nemanantis, kad net ir tuomet prieš krizę paskolas pasiėmę žmonės būtų nenukentėję.
Tiesa, G.Nausėda paneigė vyraujančią nuomonę, kad prieš dešimtmetį vykusi krizė buvo tik dėl išorinių veiksnių.
„Švedijos ekonomikos nuosmukis nebuvo toks stiprus, kaip Baltijos valstybių“, – pridūrė jis.
Ekonomistas pažėrė kritikos ir tuometinei Gedimino Kirkilo vyriausybei. Jis patikino – vyriausybė tuomet ekonomistų nuomonės bei prognozių klausėsi lyg pro pirštus.
Gyvenome neracionaliais lūkesčiais
Lrytas.lt primena, kad lygiai prieš savaitę BFK tyrime liudijo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kuris teigė, kad pagrindinis veiksnys, prieš dešimtmetį sukėlęs krizę, buvo išorinis.
„Tai, be abejonės, buvo „Lehman Brothers“ griūtis. Lietuva, Latvija ir Estija tuomet ne krito į duobę, bet iškrito iš medžio, į kurį neturėjo lipti 2006-aisiais.
Aišku, kažkas galiausiai paskolino kopėčias, palaikė, tačiau kažkas tiesiog stovėjo ir nieko nesakė“, – kalbėjo jis.
„Įstojimas į Europos Sąjungą buvo grįstas neracionaliais lūkesčiais ir Lietuva atitrūko nuo savo potencialaus augimo kelio, į kurį grįžo 2009-aisiais“, – tuomet pažymėjo N.Mačiulis.
Jis svarstė, kad naujoji krizė, apie kurią vis dažniau kalbama, taip pat prasidės dėl išorinių veiksmų.
„Naujas nuosmukis galėtų būti dėl išorinio šoko, kaip iš prieš dešimtmetį, kuomet vyko Rusijos ir pasaulio finansų rinkos krizės.
Šiuo metu apie naują krizę kalbama ne be reikalo, nes nuosmukis vyksta dėl protekcionistinės politikos, kurią vykdo JAV. Ji gali paliesti ir Lietuvą“, – panašumus įžvelgė ekonomistas, pridurdamas, kad padėtį blogina ir įvykiai Italijoje, galintys destabilizuoti visą eurozoną.
