Atliekant tyrimą buvo vertinami 5 komponentai: socialinis ir fizinis saugumas, savivaldybės ekonomika, kokybiškas švietimas, sveika demografija.
Nugalėtojai – didžiosios savivaldybės
Kaip parodė atliktas tyrimas, pirmoji ir geriausia vieta gyvenimui, turėjusi geriausia indeksų vidurkį – Vilniaus m. savivaldybė (8,1).
Antroje vietoje pagal šį sąrašą atsidūrė Kauno m. savivaldybė (6,7). Toliau geriausiųjų dešimtuke rikiavosi Neringos savivaldybė (6,6). Ketvirtoji vieta taip pat atiteko didmiesčiui. Ją užėmė Klaipėdos m. savivaldybė (6,4).
Po jos – Klaipėdos r. savivaldybė (6,2) bei Šiaulių m. savivaldybė (6,1). Septintoji vieta atiteko Kauno r. savivaldybei (6.0), o aštuntoji – Palangos m. savivaldybei (5,7).
Devintąją ir dešimtąją vietas užėmė Kretingos r. savivaldybė (5,5) ir Vilniaus r. savivaldybė (5,5).
Sąrašo pabaigoje – mažiausiai balų indekso vidurkio surinkusios savivaldybės. Tai Kalvarijos sav. (3,2), Ignalinos r. sav. (3.0), Lazdijų r. sav. (3.0) bei Zarasų r. sav. (2,9).
Išskyrė pagal atskirus indeksus
Kalbant apie atskirus indeksus, nustatant socialinį saugumą savivaldybėse pirmūnų gretas užėmė Vilniaus m. sav., Palangos m. sav., Klaipėdos m. sav., Klaipėdos raj. sav., Neringos sav. Sąrašo pabaigoje galima matyti Zarasų r.sav., Lazdijų r. sav., Kalvarijos sav.
Geriausiosios savivaldybės pagal fizinį saugumą nustatytos Vilniaus m. sav., Šiaulių m. sav., Druskininkų sav., Kauno m. sav., Visagino sav. Pačiame sąrašo gale – Panevėžio r. sav., Kalbarijos sav., Alytaus r. sav.
Kalbant apie sudarytą švietimo indeksą, kaip aiškino G.Šumskas, ne mažą dalį sudarė abitūros galutinių egzaminų rezultatai. Ir čia, kalbant apie Neringos sav. – yra tam tikras neaiškumas.
„Greičiausiai baigiamaisias metais studentai egzaminus išsilaiko didmiestyje, Klaipėdoje, tad ta balų trauka ten yra labai aiški“, – sakė specialistas.
Švietimo indeksas geriausias Vilniaus m. sav. Toliau rikiuojasi Kauno m. sav., Šiaulių m. sav., Klaipėdos m. sav., Alytaus m. sav. Prasčiausias – Alytaus r. sav., Pagėgių sav. ir Neringos sav.
Tyrime buvo galima matyti ir demografijos indeksą. Jį, kaip buvo teigiama, sudarė demografinės senatvės koeficiento ir neto migracijos rodikliai. Čia pačiame sąrašo priekyje galima matyti Neringos sav., Klaipėdos r. sav., Kauno r.sav., Vilniaus r. sav., ir Trakų r. sav.
Prakalbo apie keturias Lietuvas
Vilniaus politikos analizės institutas tyrimų vadovas Gintaras Šumskas, kalbėdamas apie atlikto tyrimo rezultatus ir konkrečiai apie ekonomikos aktyvumo indeksą, sakė, kad Lietuvą būtų galima dalinti į keturias dalis.
„Pirmoji Lietuva, čia jokių siurprizų – sostinė Vilnius. Vilniaus miestas yra atsiplėšęs ženkliai nuo kitų regionų, kas susiję su ekonominėmis galimybėmis. Vilnius yra magnetas, jis – išskirtinis. Kaunas ir Klaipėda atsilieka gana smarkiai.
Antroji – miestai pirmūnai, tai Kaunas, Klaipėda ir keli kurortai. Trečioji didelė grupė – aukso vidurio vidutiniokai. Tai irgi gerai. Ketvirtoji – savivaldybės, kurioms reikia pasitempti, vėluojančios gerovės grupė. Dėl tokios padėties gali būti kaltos ir kompleksinės priežastys, susijusios su centrine valdžia.
Žemėlapyje pažiūrėjus tai būtų Šiaurės Rytų ir Pietvakarių Lietuvos pasienio savivaldybės. Tai nuo didmiesčių atitolusios savivaldybės. Kuo jos arčiau Lietuvos centro – tuo geriau”, – sakė G.Šumskas.
Skaičiuojant ekonomikos gyvybingumo indeksą, pagal tyrimo rezultatus pirmavo Vilniaus m. sav. Antroji vieta atiteko Neringos sav., trečioji – Kauno m. sav. Ketvirtoji ir penktoji vietos atiteko Klaipėdos m. ir Panevėžio m. sav. Prasčiausias ekonomikos gyvybingumo indeksas buvo Kupiškio r. sav., Kalvarijos r. sav., Zarasų r. sav.
Meras: „Pasakykite, ką mums daryti“
Rokiškio r. sav. meras Antanas Vagonis sakė, kad tokios savivaldybių problemos priklauso nuo politikų.
„Mūsų rajonai indekse matosi labai raudoni. Kokia mūsų atsakomybė? Skaičiuojant išeina, kad ji tik 17 proc., nors mes 100 proc. „pergyvaname“ ir gyvename atsakingai už savo rajoną. Skaičiuojant indeksą reikia atsižvelgti į tai, kad tai apčios šalies politikos dalykas, o ne savivaldybės.
Mes, čia atvažiavę merai, į tai reaguojame (red. past. į tyrimą), o tie žmonės, kurie atsakingi už tai, „permeta“ tai. Reikėtų į tai atsižvelgti. Antras dalykas, manau, kad jei toliau darysite tyrimus, tai turėtų būti kažkoks tai siūlymų paketas, kad atsirastų tokio tyrimo esmė“, – sakė A.Vagonis.
Rokiškio r. sav. bendrame gerovės indekse užėmė 52 vietą iš 60 savivaldybių.
Tyrimo pristatymo metu auditorijoje nebuvo nė vieno atstovo nei iš Seimo, nei iš Vyriausybės.
Sudarė pirmą kartą
Patys indekso sudarytojai teigia, kad tokio indekso tikslas – ne reitinguoti, bet vykdyti ilgalaikį stebėjimą, siekiant nuomonių formuotojams bei sprendimų priėmėjams suteikti objektyvios kontekstinės informacijos, didinti visuomenės informuotumą apie padėtį skirtingose Lietuvos regionuose.
Sudarant indeksą buvo remtąsi 2017 m.oficialiosios Lietuvos statistikos duomenimis. Tokį indeksą planuojama sudaryti kiekvienais metais, tiesa, kitąmet įtraukiant kultūros ir politinio aktyvumo indeksą.
