„Esame gavę šūsnį raštų iš atliekų perdirbėjų, privačių jų tvarkytojų. Akivaizdu, kad teisės aktai leido krizei susidaryti.
Dabar kilo didžiulis gaisras, kurį būtina skubiai gesinti“, – neslėpė parlamentaras Simonas Gentvilas, į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą pakvietęs ir Aplinkos ministerijos valdininkus, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnus, ir atliekų tvarkytojus.
Mat valstybės institucijos iš gamintojų bei importuotojų reikalauja sumokėti dešimtis milijonų eurų taršos mokesčio. Šie verslininkai jau susimokėjo už pakuočių tvarkymą atsakingoms įstaigoms „Žaliasis taškas“ bei Pakuočių tvarkymo organizacijai, o pastarosios bendradarbiavo su licencijuotais atliekų tvarkytojais.
Tačiau vienas iš jų – bendrovė „Metrail“ – darbavosi, kaip įtariama, nesąžiningai ir pradangino didžiulius kiekius atliekų. Nors šios įmonės veiklą dabar tiria FNTT ir STT, tačiau aplinkosaugininkai reikalauja iš niekuo dėtų verslo bendrovių susimokėti dar sykį, ir gerokai daugiau.
„Reikia politinio sprendimo. Spalio 24 dienos Vyriausybės posėdyje skirtos dvi savaitės susitarti dėl „Metrail“ taikos sutarties. Jų buvo ne vienas variantas. Bet jos vis dar netinka, ir neaišku, kodėl,“ – stebėjosi S.Gentvilas.
Aukšto kraujospūdžio metai
Ginčuose įrūgęs „Metrail“ skandalas netrukus „švęs“ metų sukaktį. Valdininkai su verslininkais iki šiol nesugebėjo pasirašyti taikos sutarties. Ir to padaryti per artimiausius porą mėnesių nė nežadama.
Apskritai net nebesuskaičiuojama, kiek būta taikos sutarties „elektroninių“ variantų.
Dar birželį verslininkų atstovai ir Aplinkos ministerijos pareigūnai buvo suderėję dėl oficialios taikos sutarties, ji pakibo ore, vos tik baigėsi ministerijai pavaldžių departamentų pertvarka.
Po to buvo suderintas dar vienas sutarties variantas, šiuo metu egzistuoja trečias, Aplinkos apsaugos departamentui pateiktas spalį.
Dabartinė „Metrail“ skandalo diagnozė – per šimtą bylų teismuose ir reikalavimai atseikėti apie 30 mln. eurų baudų už neva užterštą aplinką.
Tačiau teismai, nagrinėjantys konkrečių įmonių bylas, sukūrė precedentą: vis dar lūkuriuoja ir nesiima nagrinėti bylų vildamiesi, kad taikos sutartis vis dėlto bus.
Gresia tikra katastrofa
„Taikos sutarties projektas derinamas devynis mėnesius. Matyt, neatsitiktinai. Nes štai kaip bendradarbiaujame su Aplinkos apsaugos departamentu (AAD).
Spalio 31-ąją gavome raštą, į kurio klausimus atsakyti reikėjo per tris darbo dienas. O jų esmė – kokios gi būtų pasekmės, jei sistema sugriūtų ir nebeliktų nei mūsų organizacijos, nei „Žaliojo taško“, – pasakojo Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) direktorius Nerijus Juškaitis.
PTO šiuo metu priklauso apie 3000 narių, „Žaliajam taškui“ – 1700. Pagal Lietuvos įstatymus, pakuočių tvarkymą gali organizuoti tik tokios viešosios įstaigos, kurių dalininkai yra patys gamintojai ir importuotojai.
Iš Registrų centro duomenų bazės abi organizacijos išrinko 100 savo klientų – didžiausių įmonių – pelno mokesčio ataskaitas.
„Jei būtume likviduoti, 43 proc. įmonių, kurios yra mūsų klientės, iškiltų bankroto grėsmė. Jų pelno ataskaitos yra minusinės. Pridėjus baudas joms nebeliktų prasmės tęsti veiklą.
Be darbo liktų per 19 tūkst. darbuotojų. Tai būtų 212 mln. darbo užmokesčio netektis – pinigai nepasiektų rinkos, kaip ir 77 mln. eurų „Sodros“ mokesčio“, – skaičiavo N.Juškaitis.
Abi šios organizacijos moka už infrastruktūrą, švietimą, komunalinių atliekų srauto tvarkymą. Kartu su įmokomis „Sodrai“, pridėtinės vertės mokesčiais bei darbo vietų likvidavimu bendras nuostolis sudarytų 12,5 mln. eurų.
Štai tokį skaičių jis pateikė AAD, prašiusiam pateikti argumentus, kurie pagrįstų taikos sutarties naudą valstybei.
Sumos – itin įspūdingos
„Vienas iš klausimų buvo, kokios gali būti bylinėjimosi išlaidos. Pagal Civilinį kodeksą, didelėms sumoms, kurias gauna aludariai „Volfas Engelmanas“ ir „Švyturys-Utenos alus“, vien žyminiam mokesčiui reikėtų 15 tūkst. eurų, be išlaidų advokatams ir kitų sąnaudų.
Sudėjus žyminį mokestį, regreso tvarka iškeltus ieškinius, įšaldytas PTO sąskaitas, suma siekia kone 31 mln. eurų“, – skaičiavo N.Juškaitis.
Kas atsitiktų, jei sistemos nebeliktų ir atliekų turėtojai tvarkytų jas kiekvienas individualiai? Pagal 2016 metų atliekų kiekio duomenis, jiems tektų sumokėti 74,6 mln. eurų taršos mokesčio. Dirbant per organizacijas tas pats kiekis dabartinėmis kainomis būtų sutvarkytas už 21,3 mln. eurų.
„Taip 53 mln. eurų kristų ant vartotojų pečių. Nežinia, kaip būtų padengtos komunalinio srauto, infrastruktūros plėtros bei viešinimo išlaidos.
Jų reikėtų kone 10 mln. eurų, bet įstatymas draudžia tam panaudoti surinktas iš vartotojų lėšas, – kalbėjo N.Juškaitis. – Jei valstybė imtųsi tokio darbo pati, vienai darbo vietai reikėtų 1700 eurų, tad vien darbuotojams reikėtų 20,4 mln. eurų“.
Šiuo metu „Žaliasis taškas“ turi sumokėti komunalinio srauto atliekų tvarkytojams 6,2 mln. eurų, PTO – 1,7 mln. eurų. Tiek šiuo metu jos yra skolingos vežėjams, kurių dauguma – savivaldybių įmonės.
Taigi, anot N.Juškaičio, teismai laukia sprendimo dėl taikos sutarties: „Gamintojai nemoka organizacijoms – mes negauname pajamų ir negalime sumokėti atliekų vežėjams. Jie negali pateikti dokumentų, įrodančių, kad pakuočių atliekos sutvarkytos.“
Rinka nefinansuojama
Pasak Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos atstovės Astos Kuckaitės, atliekų tvarkymo sektoriuje krizę neišvengiamai didina tai, kad vis dar nematyti „Metrail“ bylos baigties.
„Gamintojus ir importuotojus atstovaujančių organizacijų funkcijos – organizuoti pakuočių tvarkymą ir jį finansuoti. Bet jos to nedaro, todėl rinka nefinansuojama. Šiųmečiai mokėjimai yra menki ir fragmentiniai.
O pakuočių atliekų tvarkymo paslaugas kasdien teikiame visose 60 savivaldybių, nors neturime lėšų. Teks siųsti įspėjimus dėl stabdomų sutarčių, nes neatsiskaitoma už paslaugas.
Toliau taip dirbti nebegalime. Realistiškai vertinant, problemų neišspręsime per du mėnesius. Nes nėra išrašytų dokumentų per vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą. Jai būtina alternatyva“, – sakė A.Kuckaitė.
Jos teigimu, vežėjams būtinas koks nors sprendimas dėl „Metrail“. „Reikia su visu tuo baigti. Tai paralyžiuoja sistemą. Kol nieko nedaroma, nėra atsiskaitymo – nebeįmanoma teikti paslaugų. Mes neturime iš ko mokėti atlyginimų.
Tai visiškas chaosas, už kurį turės sumokėti gyventojai. Situacija ekstremali. O krizės valdymo plano vis dar nėra“, – patikino A.Kuckaitė.
Skandalų bus dar daugiau?
Anot Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos direktorės Aušros Zigmontienės, viena iš trijų tvarkymą organizuojančių įstaigų „Gamtos ateitis“ yra atsiskaičiusi už pirmąjį ketvirtį teiktas paslaugas, „Žaliasis taškas“ kartais šiek tiek sumoka, bet PTO net už konteinerius nėra atlyginusi.
„Organizacijos mums skolingos per 2 mln. eurų, todėl neturime apyvartinių lėšų. Mes nuo vasaros skalambijame varpais apie problemą, bet nėra jokio atsako iš Aplinkos ministerijos – nebandoma nieko spręsti. Būgštaujame, kad tų pinigų išvis nesulauksime“, – nerimavo A.Zigmontienė.
Jos teigimu, komunalinės savivaldybių įmonės dar dengia išlaidas pakuotėms tvarkyti iš kitokių veiklų. Bet perrūšiuotojai jų nepriima, nes nėra kuo jiems sumokėti.
„Dalis įmonių pakuočių atliekas išvežė. Tačiau tokių atvejų, kaip nutiko su „Metrail“, bus ir antras, ir trečias. Dalis įmonių – smulkių surinkėjų, atliekomis prekiaujančių tarpininkų – persiregistravo. Jie gavo garantijas mažiems kiekiams, tačiau niekas jų nekontroliuoja. Rasime jų atliekas fermose.
Ministerija turi prisiimti atsakomybę. Dabar – katastrofa, esame dugne“, – sakė Atliekų tvarkytojų ir turėtojų asociacijos vadovas Linas Česnuliavičius.
Ministerija tiktai atsišaudo
Pasak aplinkos viceministro Martyno Norbuto, „Metrail“ byla ilga, nes procesas yra sunkus.
„Šiuo metu vertinama spalį pateikta taikos sutartis. Tačiau Aplinkos ministerija nėra sutarties šalis. Mes tik teikiame pagalbą Aplinkos apsaugos departamentui. Jis užsiprašė statistinės informacijos, pagrindžiančios taikos sutarties nuostatas. Ją gavus bus galima tartis dėl vienos ar kitos nuostatos keitimo“, – sakė M.Norbutas.
Pasak ministerijos Atliekų departamento direktorės Agnės Bagočiutės, Aplinkos apsaugos agentūra dar 2015 metais įspėjo, kad „Metrail“ išbrauks iš atliekų tvarkytojų sąrašo, nes jau tada buvo problemų.
„Ir šiuo metu daug atliekų tvarkytojų atsisako pateikti duomenis agentūrai, dėl to ilgam stringa patikrinimai“, – užsiminė A.Bagočiutė.
* * *
Į FNTT prašymą ministerija nereagavo
Dainius Baršauskas, FNTT valdybos viršininkas
„Šiuo metu vyksta „Metrail“ bylos nagrinėjimas teisme. Šioje byloje civilinis ieškinys iš Aplinkos ministerijos ar jai pavaldžių institucijų nebuvo gautas, nors tris kartus prašėme, kad jis būtų pareikštas.
Žala buvo nustatyta motyvuojant tuo, kad bus nagrinėjama Civilinio kodekso proceso tvarka. Civilinis teismas vis atidedamas, bet baudžiamajai bylai tai negalioja.
Ji tikrai bus nagrinėjama teisme. Procesas vyksta sėkmingai, sprendimo sulauksime netrukus. Jis, manau, bus nepalankus kaltininkams.
Toje byloje kalbama ir apie tai, kad „Metrail“ bendrovei buvo sumokėta nemenka pinigų suma, skirta pakuočių atliekų tvarkymo ir gamybos linijai įrengti, bet tai nebuvo padaryta. Kodėl reikėjo tuos pinigus mokėti ir už ką? Tai kur kontrolė?
Ikiteisminį tyrimą planuojame užbaigti šiemet ir perduoti teismui.
Yra integruota baudžiamojo proceso sistemą, į kurią suvedami visi duomenys. Atlikome patikrą pagal mūsų ikiteisminio tyrimo metu turimų baudžiamųjų bylų duomenis – tikrinome, ar nėra analogiškų veikų. Sistema parodė, kad dėl atliekų tvarkymo įmonių ikiteisminių tyrimų yra pradėta Lietuvoje gana daug. Taigi ir kontrolė, ir teisės aktai šiuo metu yra netinkami“.
* * *
Netinkamai prižiūrėjo
Skandalas kilo paaiškėjus, kad 2013–2015 metais sostinės bendrovė „Metrail“, turėjusi dabar Aplinkos ministerijoje dirbančių valdininkų išduotą atliekų tvarkytojo licenciją, nesutvarkė maždaug 15 tūkst. tonų panaudotų metalo bei plastiko pakuočių. Įmonės veiklą pradėjo nagrinėti teisėsaugininkai.
Tačiau akivaizdu, kad šios atliekos negalėjo būti išmestos sąvartyne ar pamiškėse, o tikrai buvo parduotos perdirbti, nes jų kaina, ypač metalinių pakuočių, yra solidi. Nepaisant to, aplinkosaugininkai pareiškė pretenzijas dėl nesumokėto aplinkos taršos mokesčio įmonėms, kurios bendradarbiavo su „Metrail“.
Nors verslininkai su nesąžiningu tvarkytoju buvo sąžiningai atsiskaitę, maždaug 2 tūkstančiams bendrovių priskaičiuota apie 30 mln. eurų papildomų mokesčių. Vienos įmonės nusprendė nebekvaršinti sau galvos ir antrą kartą susimokėti už tą patį, o kitos pasiryžo bylinėtis.
