Paskelbtas pasaulinių katastrofų pavojus: devyni labiausiai tikėtini scenarijai

2018 m. lapkričio 5 d. 21:37
Lrytas.lt
Organizacija „The Global Challenges Foundation“ išleido savo metinį pranešimą „Pasaulinių katastrofų pavojus“ („Global Catastrophic Risks report“). Žurnalo „Newsweek“ reporterė Kashmira Gander supažindina su devyniais šiame dokumente aprašytais pavojais.
Daugiau nuotraukų (4)
1. Branduolinis karas (ekspertų nuomone, jo tikimybė dabar yra didesnė nei prieš 10 metų). Jis gali ne tik
pareikalauti žmonių aukų, nušluoti nuo žemės paviršiaus miestus, sukelti spindulinę ligą, bet ir sugrąžinti mini ledynmetį.
2. Biologiniai ir cheminiai ginklai. Palyginti su kitais puolamaisiais ginklais, jų gamyba yra pigi, o technologinė pažanga, pasiekta genetinės inžinerijos ir sintetinės biologijos srityje, leidžia kaip niekada anksčiau keisti mikroorganizmus ir padaryti juos pavojingus.
3. Katastrofiška klimato kaita. Pranešimo autoriai perspėja apie pavojų: tikimybė, kad temperatūra planetoje pakils 3 Celsijaus laipsniais ar daugiau, yra viena trečioji. Jei taip nutiks, Niujorkas ir kiti pakrančių miestai panirs po vandeniu, o daugiau nei milijardui žmonių, gyvenančių pakrantėse, teks ieškotis naujų namų.
4. Ekologinė katastrofa. Aplinkos teršimas, svetimų biologinių rūšių migracija visame pasaulyje ir natūralių buveinių sunaikinimas – visa tai kelia pavojų ekosistemoms. Dėl negrįžtamo disbalanso gali pritrūkti gėlo vandens, pablogėti dirvožemio kokybė ir sumažėti biologinė įvairovė.
5. Pandemijos. Ekspertai baiminasi, kad tokiomis sąlygomis gali atsirasti naujų ligų, nuo kurių žmogaus organizmas nėra pasirengęs gintis, mikrobais gali užsikrėsti tankiai apgyvendintų miestų gyventojai, taip pat gali atsirasti patogenų, atsparių antibiotikams.
6. Žemės susidūrimas su asteroidu. Remiantis mokslininkų skaičiavimais ir turimais duomenimis, tikėtini katastrofiški susidūrimai įvyksta vidutiniškai kartą per 120 tūkstančių metų. Ekspertai baiminasi, kad nuolaužos ir dulkės, išmestos į atmosferą, gali kelis mėnesius užstoti Saulę, o tai lems nederlių ir ekosistemų žūtį. Tikėtina, viso to pasekmės būtų šimtai milijonų mirčių.
7. Superugnikalnio išsiveržimas (išmetimas į atmosferą ne mažiau kaip 400 kub. km lavos ir kitų medžiagų). Pagal vulkanologų skaičiavimus, vienas toks išsiveržimas pasitaiko vidutiniškai kartą per 17 tūkst. metų. Tai lemtų žmonių ir gyvūnų žūtį, būtų sunaikinta žemės ūkio infrastruktūra, taip pat prasidėtų visuotinis atšalimas.
8. Saulės geoinžinerija. Purkšdami ore tokias medžiagas kaip aerozoliai, kurie atspindės į kosmosą saulės šviesą ir šilumą, mokslininkai gali užkirsti kelią žalingam visuotiniam atšilimui. Bet jei kažkas klostysis negerai, nukentės visa gyvybė planetoje.Tai gali destabilizuoti klimatą vienoje kurioje vietoje ar visoje planetoje, taip pat kai kuriuos pasaulio ekosistemos elementus. Be to, staigus geoinžinerijos nutraukimas sukeltų greitą ir stiprų visuotinį atšilimą, o gamtos ir socialinės sistemos neturėtų laiko prisitaikyti prie naujų sąlygų.
9. Dirbtinis intelektas. Pranešimo autoriai yra ypač susirūpinę dėl to, kad robotai pagal intelekto lygį gali aplenkti žmones, taip pat dėl to, kad juos kuriančios kompanijos pagrindinį dėmesį skiria robotų funkcionalumui, o ne etikos dalykams.
Parengė Leonas Grybauskas
katastrofospavojus^Instant
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.