Tuo pačiu metu JAV protekcionistinės priemonės turi vis daugiau įtakos atskiroms verslo sritims Europoje. Kaip pastebi „Coface Baltics“ vadovas M. Štareika, šie pokyčiai regione vis dažniau neramina skirtingus verslus, o pasitikėjimas Vakarų Europos stabilumu mažėja.
Šių metų trijų ketvirčių analizė privertė nemažam skaičiui šalių suteikti aukštesnę riziką. Lietuvos verslininkams rekomenduojama atidžiau stebėti užsienio partnerių veiklą didėjančios rizikos šalyse ir atskiruose pramonės sektoriuose.
Rizikos auga
Dėl mažėjančio vartotojų pasitikėjimo, išaugusių metalo kainų, ir dėl to padidėjusių statybų kaštų, pastebimas statybų sektoriaus lėtėjimas vienoje iš didžiausių Europos ekonomikų – Prancūzijoje. Po spartaus augimo pernai šis sektorius lėtėjo ištisus 2018 metus, ir vietoj mažos rizikos gavo vidutinės rizikos įvertį.
Su nemenkomis problemomis susiduria ir Ispanijos žemės ūkio sektorius, kuris stagnuoja jau nuo šių metų pradžios ir taip pat priskiriamas vidutinei rizikai vietoj anksčiau buvusios žemos rizikos.
Stabilesnis energetikos sektorius
Europoje yra ir gerų žinių – Olandijoje atsigauna energetikos sektorius. Jį sudaro didelės pasaulinės naftos bendrovės, tokios kaip „Royal Deutsch Shell", o išaugusios naftos kainos lemia ir didesnį šių įmonių pelną. Dėl visam Olandijos energetikos sektoriui palankios aplinkos, vietoj buvusio „aukštos rizikos“ vertinimo jam „Coface“ suteikė „vidutinės rizikos“ įvertį.
Atsigauna ir medžio apdirbimo sektorius Šveicarijoje. Pasak „Coface“ ekspertų, iš didelės rizikos šis sektorius tampa „vidutiniškai rizikingu“ būtent dėl augančio medienos panaudojimo šalies statybų ir energetikos srityse.
Pastebimai atsigauna Kroatija ir Slovakija
Nepaisant politinių nerimo signalų, kai kuriose Europos šalyse verslo rizika gerėja. Kroatijos vertinimas pakeltas iš rizikingo (B) į priimtiną riziką (A4). Ši šalis vis daugiau naudos gauna iš augančio namų ūkių vartojimo. Sparčiai auga turizmas, sudarantis apie 25 proc. viso šalies BVP, bei eksportas, kuriam šiemet prognozuojamas net 3 proc. augimas.
Slovakijos prognozė dar optimistiškesnė – jos BVP 2018 m. augs 3,9 proc., o 2019 m. – net 4,2 proc. Šalies reitingas buvo A3 (gana priimtina rizika), dabar pakeltas iki A2 (maža rizika). Dėl 2017 m. gautų investicijų Slovakijos automobilių pramonė pastebimai atsigauna.
Tikimasi, kad nauja "Rover" gamykla pradės veikti dar šių metų rudenį. „Coface“ vertinimu, šalies kompanijų nemokumas 2017 m. sumažėjo 27 proc. ir mažėja toliau. Pasak M. Štareikos, tikėtina, kad Lietuvos verslininkų ryšiai su šiomis šalimis tik tvirtės, nes gerėjanti ekonominė padėtis skatins ir abipusius ryšius.
Iš NVS šalių geriau vertinama Armėnija – ši šalis iš anksčiau turėtos „labai didelės rizikos“ (D) pakilo į „didelės rizikos“ (C) kategoriją. Net 25 proc. Armėnijos eksporto sudaro prekių srautai į iš lėto atsigaunančią Rusiją.
Blogėjančią Turkijos ir Argentinos situaciją daugiausia lėmė išoriniai veiksniai
Didėjanti valiutos krizė itin skaudžiai palietė pastaruoju metu dažnai minimą Turkiją, o iš tolimųjų šalių – Argentiną. Todėl „Coface“ ekspertai šią vasarą abi šalis vertino blogiau. Būtent šios šalys labai priklauso nuo išorinio finansavimo, todėl yra itin pažeidžiamos.
Trečiasis metų ketvirtis pasižymėjo nuolat augančiomis naftos kainomis ir kapitalo nutekėjimu iš besivystančių rinkų, o tai paskatino devalvaciją tiek Turkijoje, tiek Argentinoje. Pastaruoju metu Turkija susiduria su seniai stebėta sektorių nuosmukio banga: į „didelės rizikos" zoną pateko automobilių, popieriaus ir medienos sektoriai, kuriems įtakos turėjo mažėjanti vidaus rinkos paklausa.
Šalies energetikos ir metalo sektoriai imti vertinti kaip „labai didelės rizikos". „Coface“ sumažino ir šešių iš trylikos Argentinos verslo sektorių reitingus, kuriems kyla didelio ekonominio nuosmukio pavojus – prognozuojama, kad 2018 m. šalis pateks į recesiją (iki – 2,4 proc.). Automobilių, transporto, popieriaus ir chemijos sektoriai vertinami kaip „didelės rizikos", o IT ir tekstilės sektoriai – kaip „labai didelės rizikos".
Signalas, kad taupyti būtina atsakingiau
Apibendrindamas esamą ekonominę situaciją pasaulyje, M. Štareika atkreipia dėmesį, kad įtampa ir neužtikrintumas didėja.
„Dar nenutilus JAV protekcionizmo aidams, pradedame kalbėti apie Italijos skolos didėjimą ir pernelyg drąsų biudžetą 2019 metams. Kalbant apie pastarąjį įvykį, svarbu paminėti, jog situacija iš tiesų panaši į neseniai matytą Graikijos patirtį.
Tačiau Italijos BVP pagal dydį yra 4-asis Europos Sąjungoje ir turi gerokai daugiau įtakos ES ekonominei aplinkai. Todėl, svarstant kelis skaudžiausius scenarijus, tokius kaip galimas Italijos bankrotas ar išstojimas iš Euro zonos, dera pastebėti, jog pasekmės būtų juntamos kur kas toliau ir giliau – ne tik visoje ES. Kita vertus, rimtų požymių, kad minėtieji scenarijai gali atsitikti, aš kol kas nematau, – aiškina „Coface Baltics“ vadovas. – Taip pat norėčiau pritarti neseniai Tarptautinio valiutos fondo (TVF) išsakytai minčiai, jog šiuo metu visos valstybės turėtų koncentruotis ne tik į nacionalinius iššūkius, bet siekti glaudesnio tarptautinio bendradarbiavimo.
Prognozuojant lėtesnį ekonomikos augimą, vyriausybės turėtų atsisakyti gilesnio skolinimosi, kuris daro valstybes labiau pažeidžiamas ekonominiams „šokams", o šių tikimybė per pastaruosius metus smarkiai išaugo.“
