Prieš atvykdamas į Lietuvą ir įsidarbindamas vilkiko vairuotoju Vladimiras padirbėjo ir Lenkijoje, ir Vokietijoje. Pastarojoje šalyje jis būtų užsilikęs ilgiau, tačiau negalėjo gauti vizos.
„Jei tik būtų menkiausia galimybė, iš visų šalių rinkčiausi Vokietiją. Ir Lenkijoje, ir Lietuvoje darbdaviai į mus nežiūri rimtai. Jiems mes – tik vergai. Pigi darbo jėga“, – prieš kurį laiką „Lietuvos ryto“ žurnalistams pasakodamas apie vergiškas darbo sąlygas vienoje iš Lietuvos transporto bendrovių atviravo Vladimiras.
Panašu, kad tokia galimybė, apie kurią svajoja daugelis ukrainiečių, jau atsirado. Jau ateinančių metų pradžioje Vokietija ketina plačiau atverti savo darbo rinką darbuotojams ne iš Europos Sąjungos šalių. Remiantis bendrovės „Work Service“ atliktu tyrimu, vien tik iš Lenkijos ten gali išvykti net 59 proc. ukrainiečių.
Tvyro neviltis
Nevilties nuotaikos tvyro Lenkijos darbo rinkoje – ukrainiečiai gali patraukti į Vakarus. Lenkai pripažįsta, kad jų šaliai pasekmės būtų dramatiškos.
Lenkijos socialinio draudimo įstaigos (lenk. Zakład Ubezpieczeń Społecznych – ZUS) duomenimis, 2018 metų trečiąjį ketvirtį šalyje dirbančių užsieniečių, iš kurių atlyginimų buvo išskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (t.y., teisėtai dirbančių Lenkijoje) skaičius išaugo iki daugiau kaip 569 tūkst. žmonių. Daugumą iš to skaičiaus sudaro ukrainiečiai – net 426 tūkstančiai. Dar reikėtų pridėti ukrainiečius, kurie dirba nelegaliai.
Skaičiavimai rodo, kad Lenkijoje jų gali būti daugiau nei milijonas. Tai naudinga Lenkijos ekonomikai, kuriai trūksta darbo rankų, tačiau Ukrainos ekonomika nuo to kenčia, rašo portale rp.pl Piotras Skwirowskis.
Ukrainoje mažėja gyventojų
„Ekonominė migracija – viena iš didėjančių šiandieninės Ukrainos problemų“, – perspėjo Ukrainos nacionalinio banko pirmininko pavaduotojas Dmytro Salogubas, kurį cituoja agentūra „Bloomberg“. Bankas atkreipia dėmesį, kad ši šalis padėjo panaikinti darbo jėgos trūkumą ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje, Čekijoje bei Slovakijoje. Tačiau darbuotojų poreikis nuolat auga.
„Tokia didelė ekonominė migracija gali kelti per artimiausius metus rimtą grėsmę tiek Ukrainos ekonomikos augimui, tiek kainų stabilumui. Jau šiandien turime daug laisvų darbo vietų ir nežinome, kaip jas užpildysime“, – sakė D.Salogubas.
„Darbo emigracija į Lenkiją daugiausia yra ekonominio pobūdžio. Žmonės nori daugiau uždirbti per trumpą laiką, kad galėtų išlaikyti Ukrainoje gyvenančią šeimą“, – sakė susitikime su Lenkijos žurnalistais Ukrainos tarptautinio įdarbinimo įmonių asociacijos pirmininkas Vasilis Voskoboinikas.
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Ukrainoje yra šiek tiek daugiau nei 7 tūkst. grivinų (per 218,5 Eur). Tuo tarpu, remiantis firmos „Personnel Service“ parengta 2018 metų antrojo pusmečio ataskaita „Darbo imigracijos barometras“, 60 proc. darbuotojų iš Ukrainos Lenkijoje uždirba 2,5–3,5 tūkst. zlotų (577,78– 808,89 Eur) „į rankas“.
Darbuotojai iš šios šalies jau dirba kas penktoje Lenkijos įmonėje, o kas šešta ketina jų ieškoti artimiausiu metu.
Ukrainiečiai patrauks į Vakarus
„Užsieniečiai ir toliau bus parama šalies darbo rinkai, tačiau Ukrainos migracijos potencialas išsisemia“, – taip neseniai įvertino susidariusią padėtį Lenkijos banko „PKO BP“ analitikai.
Tačiau atsiranda požymių, kad ukrainiečiai gali išvykti į Vokietiją. Galbūt jau ateinančių metų pradžioje mūsų vakarų kaimynai plačiau atvers savo darbo rinką darbuotojams ne iš Europos Sąjungos šalių. Remiantis bendrovės „Work Service“ atliktu tyrimu, iš Lenkijos ten gali išvykti net 59 proc. ukrainiečių.
„Tai didžiulė grėsmė Lenkijos ekonomikai. Per du–tris mėnesius laisvų darbo vietų skaičius padidėtų nuo 165 tūkst. iki daugiau kaip 0,5 mln., – sako įdarbinimo agentūros „Personnel Service“ vadovas Krzysztofas Inglotas. – Tai neigiamai paveiktų mūsų ekonomikos augimą. Tai taip pat sukeltų didžiulį spaudimą darbo užmokesčio srityje ir sumažintų mūsų įmonių konkurencingumą.“
Jo vertinimais, vartojimo prekių gamyba gali sumažėti 10 procentų.
„Dauguma šalies darbdavių jau šiandien susiduria su darbuotojų trūkumo problema, ir ne tik iš Lenkijos, bet ir iš užsienio. Jei Vokietijos darbo rinka plačiau atsivers užsieniečiams, dauguma ukrainiečių, kurie šiandien dirba mūsų kompanijose, gali patraukti į Vakarus, – sako bendrovės „Work Service“ vykdomasis vadybininkas užsieniečių įdarbinimo klausimais Pawełas Wolniewiczius. – Vokietijoje jie galės legaliai užsidirbti žymiai daugiau. Lenkija jiems nebebus tokia patraukli. Darbuotojus iš Ukrainos jau dabar iš mūsų nuvilioja čekai, slovakai ir vengrai. Šios šalys supaprastino įdarbinimo procedūrą ir siūlo geresnes darbo sąlygas.
Darbdaviai nebežino, ką daryti. „Statybose sąstingis, trūksta darbo rankų. 2019 metais bus tik blogiau, nes ukrainiečiai patrauks į Vakarus“, – baiminasi bendrovės „Unibep“ vadovas Leszekas Gołąbieckis.
Kokia neviltis yra apėmusi statybų sektorių, liudija kompanijos „Budimex“ iniciatyva: iki 2019 metų pabaigos ji nori įdarbinti 1,1 tūkst. žmonių ir siūlo premiją už pagalbą ieškant darbuotojų – iki 2 tūkst. zlotų (462,22 Eur) už kiekvieną surastą žmogų.
„Mūsų duomenimis, 20 –25 proc. Lenkijos statybose dirbančių žmonių yra iš Ukrainos ir Baltarusijos, be jų statybos pramonė neišsiverstų. Norėdami vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartis mes turime kasmet samdyti 700–800 žmonių, nes kol statyba bus automatizuota ar robotizuota, mums prireiks dar 20 metų“, – sakė Krynicoje bendrovės „Budimex“ vadovas Dariuszas Blocheris.
P.Wolniewiczius mano, kad išsigelbėjimas galėtų būti žymus darbo užmokesčio pakėlimas ukrainiečiams. Taip pat teks kviestis ir kitų tautų žmonių. „Reali alternatyva yra šiltas darbuotojų iš Baltarusijos priėmimas“, – sako K. Inglotas.
„Ne tik darbuotojų iš Baltarusijos ar Gruzijos, bet ir iš Indijos, Nepalo ar Bangladešo. Deja, kol kas jie turi laukti leidimo dirbti iki trijų mėnesių“, – dūsauja ir P.Wolniewiczius.
