Neseniai „American English School“ (AMES) atlikta Lietuvos moksleivių apklausa atskleidė, kad anksčiau populiariausia buvusi studijų užsienyje kryptis pamažu užleidžia pozicijas kitų šalių universitetams.
Tiesa, moksleivių paruošimu studijoms užsienyje bei dokumentų sutvarkymu užsiimančios didžiausios šalyje edukacinės bendrovės „Kalba.lt“ vadovas ir karjeros konsultantas Rytis Jurkėnas patikino – prieš artėjantį „Brexit“ abiturientai plūsta pildyti dokumentus ir šiemet norinčiųjų studijuoti JK skaičius padidėjo bent penktadaliu.
Nuotaikos įvairios
Jau trejus metus Jungtinės Karalystės „Essex“ universitete studijuojanti kaunietė Gabija Pauliukaitė lrytas.lt pasakojo, kad studijos jai kainuoja 9 tūkst. svarų per metus, o sutartyje nurodyta, kad kaina, nepriklausomai nuo aplinkybių, negali keistis.
Anot jos, stojantiems nuo 2017 metų studijos brango iki 9250 svarų per metus, tačiau tai, jos teigimu, nėra „Brexit“ pasekmė – studijos brango ir patiems britams. Taip pat per tą laiką šiek tiek brango ir studentų gyvenimo kaina studentų miestelyje, tiksliau – nuoma ir paslaugos.
„Žinau, kad stojantiems kitąmet vis dar galios senos sąlygos ir jokių didelių pokyčių nenumatoma tol, kol vyksta derybos.
Tarp čia studijuojančių lietuvių sumaišties dar nėra, bet tvyro šiokia tokia nežinomybė, kadangi sklando labai daug gandų ir nuomonių, tačiau labai mažai patikimos informacijos, kaip bus toliau.
Yra kalbama, kad Jungtinė Karalystė nebeįsileis nekvalifikuotų darbuotojų, tačiau jau gyvenantiems šalyje legaliai, niekas neturėtų keistis“, – apie šiandienines studentų nuotaikas užsiminė G.Pauliukaitė.
Paklausta, kokiomis nuotaikomis gyvena patys britai, studentė patikino, kad nėra vienos nuomonės, nes žmonės vis dar pasidaliję į dvi skirtingas stovyklas, tačiau, anot jos, dauguma tų, kurie anksčiau balsavo už „Brexit“, dabar teigia, jog esant galimybei pakeistų nuomonę.
„Neseniai Londone vyko streikas, kurio tikslas buvo prašyti antro referendumo. Jame dalyvavo per 700 tūkst. piliečių. Manau, dabar žmonės, matydami sprendimus dėl keliavimo, mainų, verslo apribojimų, balsuotų kitaip.
Man sunku vertinti, nes mano planų ir mokslų kol kai tai visiškai nepalietė. Be to, nenustebčiau, jei studijų sąlygos nepasikeistų ir būsimiems studentams. Juk jie sukuria valstybei kur kas daugiau vertės, nei valstybė išleidžia pinigų jų paskoloms“, – svarstė kaunietė.
Neužleidžia pozicijų
Atliktos apklausos duomenimis, nors, esą, Jungtinė Karalystė dėl „Brexit“ tampa nebe tokia patraukli studijų vieta, ją dar renkasi didžioji dauguma būsimų pirmakursių. Paklausti, kurioje šalyje norėtų arba planuoja studijuoti, 49 proc. jų vis dar nurodė JK universitetus (be Škotijos), 14 proc. išreiškė norą studijuoti JAV, 11 proc. – Danijoje, 8 proc. Olandijoje, 4 proc. – Škotijoje, 3 proc. – Vokietijoje ir t.t.
Kaip teigė Britų Tarybos konsultantė Eglė Kesylienė, toks pokytis – natūrali reakcija į politinių sprendimų nežinią.
„Mūsų atliktos moksleivių apklausos duomenimis, Anglijoje ir likusioje Jungtinės Karalystės dalyje vis dar nori arba planuoja studijuoti beveik kas antras Lietuvos moksleivis, tačiau ankstesniais metais šis procentas būdavo kur kas didesnis.
Neramumai politinėje arenoje bei Jungtinės Karalystės noras išstoti iš Europos Sąjungos koreguoja jaunų žmonių planus ir skatina atsigręžti į kitų šalių universitetus“, – dar anksčiau aiškino AMES vadovė ir pridūrė, kad būsimiems studentams itin trūksta informacijos apie studijų sąlygas ir galimybes, nes vis dar yra spekuliuojama gandais ir įvairiais mitais.
AMES tyrimo metu paklausus, ar pakanka informacijos apie studijų galimybes užsienyje, 23 proc. apklaustų Lietuvos moksleivių atsakė, kad visiškai pakanka, 60 proc. tik iš dalies pakanka, 14 proc. visiškai nepakanka ir tik 3 proc. jaunų žmonių tokia informacija neaktuali.
Šio tyrimo duomenimis, su didesniu informacijos trūkumu susiduria mažesnių Lietuvos miestų moksleiviai.
Atranda naujas kryptis
Kad norinčiųjų studijuoti Jungtinėje Karalystėje išties mažėja, patvirtino ir organizacijos „Baltic Council for International Education“, konsultuojančios išsilavinimo užsienyje klausimais, direktorė Jurgita Gruodienė.
Anot jos, sąmyšis ir nežinomybė dėl studijų sąlygų, finansavimo, įsidarbinimo ir kitų klausimų buvo jaučiamas nuo pat „Brexit“ paskelbimo.
„Tai tiesa, Jungtinė Karalystė šiek tiek užleidžia pozicijas. Galbūt tai ir padarė įtaką kitų šalių universitetams pasiūlyti daugiau programų anglų kalba, taip būsimi studentai atrado ir kitas šalis bei jų studijų programas.
Pernai vis dar daugiausiai moksleivių, su kuriais mes dirbame, rinkosi Jungtinę Karalystę, bet beveik apylygiai rinkosi ir Olandiją“, – naują kryptį pristatė J.Gruodienė.
Tačiau pridūrė – kol kas baimintis nėra ko, nes finansavimo sąlygos studentams kol kas nesikeičia, tad stojantiesiems kitais metais, net jei vėliau ir būtų priimta kita tvarka, galios įprastinis studijų finansavimas.
„Sunku pasakyti, kas gali keistis, bet pokyčiai gali paliesti tiek vizų, tiek mokesčių už mokslą bei įsidarbinimo klausimus.
Jautriausiai lietuviai sureaguotų į finansavimo sąlygų pakeitimą, nes vis dėlto dabartinė finansavimo sistema ten yra labai palanki studentams“, – prognozavo organizacijos vadovė.
Norinčiųjų studijuoti tik daugėja
Tiesa, norinčiųjų studijuoti JK mažėjimo tendencija pastebima ne visur. „Kalba.lt“ vadovo R.Jurkėno teigimu, abiturientai kaip tik stengiasi išnaudoti šansą, kol situacija dėl studijų nesikeičia ir dokumentus stojimams plūsta pildyti daug didesnis skaičius moksleivių nei anksčiau.
„Tas skaičius yra netgi padidėjęs. Šiemet mokinių, kurie pas mus tvarkosi dokumentus, iki šio laikotarpio yra apie 20 proc. daugiau nei pernai, o mes aptarnaujame apie 60 proc. visų moksleivių Lietuvoje.
Kasmet tas skaičius kildavo keliais procentais, o šiemet didėjimas itin ryškus“, – pastebėjo jis.
R.Jurkėnas tikino, kad sunku pasakyti, kodėl taip yra, tačiau neatmetė ir artėjančio „Brexit“ galimybės. Anot jo, būsimi studentai nori suspėti pasinaudoti studijų finansavimo galimybe bei studijų kokybe, kuri, eksperto teigimu, kai kuriose studijų kryptyse vis dar yra neprilygstama.
„Kol kas niekas negali pasakyti, kaip bus toliau. Nė vienas universitetas to nežino, pati Vyriausybė dar nėra patvirtinusi tvarkos. Įdomu tai, kad dabartinę paskolų sistemą garantuoja vyriausybė, bet ją tvarko privati kompanija, o paskolos už mokslą ES piliečiams suteikiamos tokios pat, kaip ir vietiniams.
Kol kas neaišku, ar taip pat liks ir po „Brexit“, – teigė R.Jurkėnas.
